Sirijoje JAV karo aviacija sunaikino šimtus kovotojų. Šią savaitę pradėjo aiškėti, kad didžioji dalis sunaikintų kovotojų buvo Rusijos privačios karinės bendrovės samdiniai, kovoję Bašaro al-Asado pusėje.
Ignas Stankovičius, M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas:
Rusija Sirijoje prarado samdinius, vadinamuosius „sėkmės karius“ („Soldiers of Fortune“), t. y. savanorius, kurie rizikuoja savo gyvybėmis už pinigus ir oficialiai negali būti laikomi Rusijos konvencinių pajėgų dalimi. Todėl dėl šių samdinių žūties Rusija neturi jokio pagrindo kam nors keršyti. Dalis tų vyrukų prieš tai kovojo Donbaso separatistų gretose, ten, matyt, sumažėjo arba baigėsi finansavimas, tai didelė tikimybė, kad jie nusprendė persikelti į Siriją, kur galbūt moka daugiau... Kita vertus, tokia publika ilgai negali sėdėti ramiai - jie suserga priklausomybe nuo adrenalino. O kad jie pakliuvo į amerikiečių bombardavimą, tai tiesiog toks likimas...
Nemanau, kad rusai dabar pultų medžioti amerikiečių lėktuvus. Nes jie puolė ne Rusijos karines pajėgas, o kažkokias neaiškias gaujas. Kita vertus, juk negalima kaltinti ir Rusijos, kad visame pasaulyje visi šaudo iš „kalašnikovų“, nes juos gamina visi, kas tik netingi, kadangi jiems nereikia sudėtingų technologijų. Taip ir čia - jeigu kas nors šaudys į amerikiečių lėktuvus iš kažkokių nešiojamų priešlėktuvinių sistemų, kurios seniai paplito po visą pasaulį, nebus galima įžvelgti tiesioginio ryšio su Rusijos valdžia. Aš neatmetu galimybės, kad taip bus bandoma „įgelti“, bet nėra taip paprasta... O jeigu rusai pradės atvirai numušinėti amerikiečių lėktuvus, tuomet diplomatiją teks padėti į šalį ir veltis į atvirą konfliktą svetimoje valstybėje. Tai yra tiesiog neracionalu, todėl tuo netikiu.
Kiek sudėtingesnis yra klausimas dėl regione veikiančių kurdų pajėgų, kurias dabar puola turkai. Kurdų darbininkų partija buvo sukurta dar tarybiniais laikais Maskvoje, tai man asmeniškai sakė Šiaurės Irako kurdai, kai dar ten buvau. Jų tikslas buvo visokeriopai kenkti Turkijai, kuri tuo metu buvo ir TSRS, ir kurdų prieše. Tos simpatijos bei abipusiai interesai negalėjo išnykti iki dabar. Todėl dabar Kremlius atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje - jis remia Bašarą al-Asadą, kurio nekenčia ir turkai, ir kurdai... Jeigu Rusija įsivelia į konfliktą su kurdais, tai automatiškai praranda su jais ilgametį bendradarbiavimą. Bet yra ir kita dilema: kurdai dabar yra ir amerikiečių sąjungininkai, o amerikiečiai pykstasi su turkais bei smogė rusų samdiniams. Todėl artimiausiu metu bus labai įdomu stebėti, kuo šios sudėtingos santykių kombinacijos pavirs ir į ką išsivystys.
