Tikėjimas, kad viskas bus gerai, o mums niekuo prie to nereiks prisidėti, dažnai yra neadaptyvus ir skatinantis žmogų būti neveikliu. Tai nebūtinai bus tas „pozityvaus mąstymo kampas“, kuris padės susitvarkyti su situacija arba joje išbūti – įsitikinusi psichologė E. Masalskienė. Kalbėdama apie pozityvios mąstysenos naudą, dėmesingumo valdymo mokytoja pataria mokytis optimistiškai mąstyti pritaikant nesudėtingus pratimus, kurie padės kasdienybėje įžvelgti džiuginančias smulkmenas ir pažadins dėkingumo jausmą.
Žvelgdama į žmonių mąstysenos pokyčius, psichologė pastebi, kad negatyvus mąstymas visais laikais buvo žmogaus gebėjimas pastebėti, kas yra pavojinga ir kelia riziką: „Adaptyvesnė mąstysena prieš milijonus metų buvo negatyvi, ji padėjo išlikti ir perduoti savo genus. Tie, kurie matė pozityvius dalykus, bet neįžvelgė grėsmių, negalėjo prisitaikyti prie iššūkius keliančių gyvenimo aplinkybių ir greit žūdavo. Mąstysena turėjo būti realistiška ir adaptyvi“, – pastebi E. Masalskienė.
Tačiau dabar mes norime gerai jaustis ir būti laimingi, nes tokioje būsenoje esame produktyvesni ar tiesiog gerai jaučiamės. Faktas, jog žmonės kelia pozityvaus mąstymo klausimus, jau yra ne evoliucijos, bet mūsų pačių nuopelnas: „Žmonės ieško būdų, kaip pagerinti savo būseną ir tapti sėkmingesniais, o visi pozityvūs pokyčiai būtent ir prasideda nuo adaptyvaus, į teigiamus gyvenimo aspektus orientuoto mąstymo.“
Specialistė pastebi, kad prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių ir išbandymų sunkiau sekasi tiems žmonėms, kurie lyg įprotį įsisavina mintį „aš nesugebėsiu“ bei įpranta apie save galvoti kaip apie nepajėgų kažką pakeisti ar atlaikyti sunkumų, save vertina vien negatyviai – tai vadinama įgytu bejėgiškumu. Tuo tarpu priešinga mąstysena – „aš galiu susitvarkyti“, „aš galiu išbūti, išgyventi“ – būtent per pasitikėjimą savimi skatina pozityvią mąstyseną. Dėl to tai, kokios nuomonės esame apie save (esu bejėgis, ar esu pakankamai pajėgus, tai yra, pasitikiu savimi) ir apie kitus žmones bei pasaulį apskritai, vadiname pamatiniais įsitikinimais.
„Pradžioje mus drąsina auklėtojai, mokytojai, tėvai, vėliau save galime drąsinti ir edukuoti patys. Taip, kaip galime susikurti įgytą bejėgiškumą, galime susikurti ir pasitikėjimą savimi. Mintis, jog situacijoje, kai nieko negalime pakeisti, verta joje tiesiog išbūti, pabeda daugeliui žmonių nepulti stačia galva į negatyvias mintis, savigraužą ar kaltinimą. Maksimaliai pozityvi mąstysena būtų žinoti, kad kiti žmonės yra labiau geri nei blogi ir kad gyvenimas apskritai yra labiau teisingas nei neteisingas“, – įkvepiančios mąstysenos pavyzdžiais dalijasi psichologė.
Ji akcentuoja, jog svarbu išlaikyti situacijos realistiškumą, bet kreipti dėmesį į pozityvius dalykus. „Jeigu praleidote šventes vienumoje, galite pulti kaltinti aplinkybes ir jaustis nelaimingi, arba galite atsisukti ir įvertinti, jog ši situacija atnešė ir pozityvių dalykų. Galbūt daugiau knygų perskaitėte ir pasižiūrėjote norėtą filmą, pažinote gamtą, radote laiko sudėtingam receptui ar rankdarbiui. Kiekviena situacija mus kažko moko, tik ne visada gebame pasiimti visas teikiamas pamokas“, – pastebi dėmesingumo valdymo mokytoja.
Norintiems mokytis labiau koncentruotis į pozityvius dalykus, E. Masalskienė pataria pasiimti ir kasdien užsirašyti dalykus, kurie suteikė teigiamų emocijų bei malonių patirčių: „Tiems žmonės, kuriems atrodo, kad vakar nieko gero neįvyko, siūlau prisiminti mažus dalykus: malonius kvapus, skanų maistą, gražius vaizdus, įdomius pokalbius. Pagalvokite, kaip jautėtės, kai tai patyrėte – prisiminkite tas pozityvias emocijas. Tuomet nubrėžkite antrą stulpelį ir jame užrašykite, kokios emocijos užplūsta dabar, prisiminimo momentu. Gali būti, kad buvo malonu tada, ir yra malonu dabar, prisimenant, tik ta emocija nebėra tokia didelė. Tačiau nepaisant to sumažėjimo, išjausti malonias patirtis apsimoka, nes galite jas prisiminti ir įsikvėpti optimizmo. Be to, išsilavinę įgūdį kasdien užsirašyti malonius dalykus, jausime paskatą kuo daugiau tų patirčių sukaupti.“
