Lietuvos piliečių vardai ir pavardės nėra tik tų asmenų nuosavybė, jie svarbūs visai visuomenei, todėl jų rašymas turi būti patogus daugumai, teigė piliečių iniciatyvinės grupės atstovas profesorius Eugenijus Jovaiša, Seime pristatydamas projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo.
„Vardas ir pavardė nėra tik asmens nuosavybė, juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė. Jie reikalingi asmeniui įvardyti ir išskirti iš kitų. Vardas ir pavardė nuolat išeina iš namų, jie nėra tik asmenybės, nuosavybės dalis ir patenka į viešąją erdvę, jie funkcionuoja įvairiose institucijose, iš asmens dokumentų pereina į bankų, „Sodros“, sveikatos apsaugos, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, savivaldybių, policijos dokumentus bei registrus. Todėl jų rašyba turi būti patogi piliečių daugumai“, – sakė E.Jovaiša.
Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ per du mėnesius surinko ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad jų parengtas projektas būtų svarstomas Seime. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektu siūloma įteisinti, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Tačiau pataisoje taip pat numatyta, kad „drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“.
Ši piliečių iniciatyva įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jai pritartų Seimo dauguma. E.Jovaišos teigimu, asmenvardžių rašymas valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti tais pačiais rašmenimis. Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia, Europos Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad kiekviena valstybė turi teisę nustatyti tokią vartojimo tvarką, kad jų rašyba būtų patogi piliečių daugumai. UNESCO savo ruožtu akcentuoja būtinybę išsaugoti mažąsias kalbas.
„Jeigu piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi įvairiomis pasaulio kalbomis, tai jas užrašyti ir perskaityti mokėtų ne visi, net jeigu abėcėlę sudarytų lotyniško pagrindo rašmenys. Beveik kiekviena kalba turi tik jai būdingų rašmenų. Maža to, jie rašomi pagal istoriškai nusistovėjusius tos kalbos rašybos principus“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalboje vieną garsą atitinka viena raidė, o jeigu asmens dokumentuose atsirastų daug nelietuviškų rašmenų, problemų kiltų dėl garso perteikimo keliais rašmenimis, jie konkuruotų tarpusavyje ir esą keltų painiavą.
„Antai, garsas „že“ būtų perkeliamas vienu lietuvišku „ž“ ir trimis lenkiškais: ž su taškeliu, ž su brūkšneliu ir istorinis rz. (...) Rašybos variantų atsiradimas pradėtų ardyti lietuvių rašybos sistemą, jai nuolat darytų įtaką ne tik kitų kalbų rašmenys, bet ir rašybos principai, kitaip sakant, visus Lietuvos žmones reikės permokinti naujos valstybinės kalbos“, – tvirtino profesorius.
„Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus pažįsta pasaulis, yra ir tai, pagal kurios teritorinį paplitimą brėžiama mūsų valstybės erdvė“, – teigė jis ir pridūrė, kad lietuvių kalbos vietos viešoje ir oficialioje erdvėje siaurinimas ateityje gali turėti sunkiai numatomų pasekmių lietuviškai tapatybei.
Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.
Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
