Pasikeitimai vaikus auginantiems tėvams
Nuo 2017 metų sausio 1 d. plečiasi ratas šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų gaus periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius „vaiko pinigus“), kuri šiuo metu yra 15,2 Eur. Iki 2017 m. buvęs pajamų vertinimas išliks, tad ši išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).
Šeimų, auginančių ar globojančių tris ir daugiau vaikų, taip pat laukia gera naujiena: išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiais pakeitimais siekiama paremti šeimas, auginančias vaikus, ir išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį. Planuojama, kad 2017 m. išmoką vaikui gaus apie 167 tūkst. vaikų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiranda ir dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bus 152 Eur dydžio (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 m. išmoką gaus apie 4,3 tūkst. tėvų.
Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką. Tikimasi, kad 2017 m. šią išmoką gaus per 400 žmonių.
Didesnė pagalba bus teikiama ir globojantiems vaikus šeimose: vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. bus mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (nuo 2016 m. jis buvo 1 BSI dydžio).
2017 m. taip pat daugės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, taigi, šeimos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, gaus daugiau pagalbos ir konsultacijų. Nuo 2017 m. vienam socialiniam darbuotojui turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų. Siekiant sumažinti darbo krūvius ir gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, papildomai savivaldybėse turės būti įsteigta apie 330 pareigybių. Naujų darbuotojų darbo užmokesčiams, socialinio draudimo įmokoms ir iš dalies profesinės kompetencijos tobulinimui papildomai skirta apie 2,6 mln. eurų.
Didės socialinio draudimo išmokos
2017 metais augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos - nuo 445 eurų iki 476 eurų.
Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 eurų, tačiau kiekvienam didės individualiai: tai priklauso nuo žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Tai palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms nereikės kreiptis į „Sodrą“.
Paskata dirbti ir mokytis
Dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje žmonėms, kurie nedraudžiami socialiniu valstybiniu draudimu, nuo 2017 m. kas mėnesį mokama profesinės reabilitacijos pašalpa didės iki 240 Eur (buvo 224 Eur). Studijuojantiems neįgaliesiems specialiesiems poreikiams tenkinti išmoka didės iki 60 Eur (buvo 56 Eur).
Nuo Naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo žmogų su negalia namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis. Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.y. pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymas papildytas nauja nuostata. Nuo šiol, jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą.
Tai padės žmonėms neprarasti darbinių įgūdžių bei dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime.
Didės šalpos neįgalumo pensijos
Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. darbingumo bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.
Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį penkių procentų intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką žmogaus pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik penkiais procentais. Pagal naująją tvarką jis sumažės daug mažesniu skirtumu.
Daugiau žmonių bus draudžiami socialiniu draudimu
Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, ateityje galės gauti didesnę pensiją. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pradedami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo MMA, tai yra, 99,9 Eur/mėn. (pagal ankstesnę tvarką, socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur/mėn.).
Individualia veikla užsiimantys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, šiuo atveju įmokos jiems didės 1,2 proc. punkto nuo pusės deklaruojamų pajamų. Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.
Ūkininkai ir jų partneriai bus taip pat bus draudžiami nebe vien pensijų, bet taip pat ligos ir motinystės draudimu. Šiems asmenims įmokos didėja 3,4 proc. punkto. Šiuo metu minėti jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas.
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo 2017 metų bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. punkto. Šiuo metu jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.
Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol šios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis, taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sodros“ biudžete bei apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.
Daugiau galimybių neturintiems nuosavo būsto
Nuo 2017 m. sausio 1 d. socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol buvo 20 proc.).
Be to, jeigu šeimos ar asmens pajamos viršija šame įstatyme nustatytas ribas, savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokiu būdu savivaldybė, įvertinusi su asmens ar šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, turės teisę neiškeldinti nuomininkų iš būsto. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurių būstas jau pritaikytas jų poreikiams, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms su mažais vaikais.
Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. šeimų ir asmenų pajamos, gaunamos kaip socialinė parama arba tikslinės paskirties pajamos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas – nebus vertinamos, nustatant teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
