Rusijos žvalgybos šnipinėjimo įrangos šiemet rasta trijuose valstybės įstaigų kompiuteriuose, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas.
Daugiau detalių apie tai, į kieno kompiuterius įsibrauti pavyko Rusijos šnipams, kibernetinio saugumo centro vadovas pateikti nesutiko. Jis taip pat negalėjo tiksliai nurodyti institucijų, kurių kompiuteriuose buvo rasta ši įranga, nes tai įslaptinta informacija, tačiau teigė, kad visi trys kompiuteriai priklausė „to paties pavaldumo“, t.y. susijusioms įstaigoms.
Šnipinėjimo įranga pateko per USB
„Ji (programinė įranga) renka slaptažodžius, renka dokumentus ir siunčia į Rusiją. (...) Tie trys kompiuteriai siuntė duomenis (...) Rusijos žvalgybos institucijoms arba su Rusijos šnipinėjimo veikla siejamais rusiškais interneto adresais“, - kalbėjo kibernetinio saugumo centro direktorius.
R.Černiausko teigimu, šnipinėjimo įranga valstybinių institucijų kompiuteriuose buvo rasta pirmoje šių metų pusėje. „Mes nuolat stengiamės padėti valstybės institucijoms aptikti kibernetines grėsmes, kurios galbūt pateko į jų tinklus. To rutininio darbo metu prijungėme įrangą, pasižiūrėjome, kaip atrodo vienos iš institucijų kompiuterių tinklas, ir įranga ėmė ir užfiksavo tokį atvejį“, – kaip buvo aptikta šnipinėjimo programa, pasakoja R. Černiauskas.
Pareigūno žiniomis, įranga per neapdairumą į kompiuterius pateko per USB laikmenas. „Tai reiškia, kad kažkuris darbuotojas gan neatsargiai įdėjo laikmeną, kurioje buvo ta šnipinėjimo programa“, - sakė jis.
Anot R. Černiausko, tai nebūtinai reiškia, kad USB laikmeną įstaigos darbuotojui perdavė Rusijos žvalgybai dirbantys asmenys – virusinė programa galimai keliavo ilgą kelią per kitus kompiuterius ar laikmenas.
Rusijos kaltė – nepaneigiama
Kibernetinio saugumo centro vadovas teigia, kad „neturi pagrindo manyti“, jog tai ne Rusijos žvalgybos tarnybų įranga.
„Mes vadovaujamės lyderiaujančių kibernetinio saugumo bendrovių ataskaitose teikiama informacija – galime netgi tą patį „Kaspersky“ paminėti. Tie požymiai atitinka tų bendrovių pateiktus požymius“, – aiškina R. Černiauskas.
Panaši įranga pernai buvo rasta viename kompiuteryje. „Jei paskaitysite mūsų saugumo tarnybų ataskaitas, jos apie tai rašė ir 2013 m., ir 2014 m.“, – sako R. Černiauskas.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras – vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi valstybės informacinių sistemų ir jų infrastruktūros saugumu, tiria kibernetinius incidentus. Įkurta 2015 m. Vilniuje. Centras pavaldus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai.
Centras analizuoja kibernetinio saugumo aplinką, rengia reikalavimus viešojo sektoriaus informacinių išteklių ir ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetiniam saugumui užtikrinti, kibernetinės gynybos bei grėsmių valdymo planus. Įstaiga taip pat koordinuoja kaip kibernetinės apsaugos priemones įgyvendina valstybinių institucijų valdytojai. Tiria ir reaguoja į kibernetinius incidentus.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras suformuotas pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos.
Šnipinėja ir JAV
Primename, kad JAV žiniasklaida neseniai pranešė apie slaptas CŽV išvadas, kad Maskva stengėsi pakreipti rinkimų kampaniją D.Trumpo naudai ir pakenkti demokratų kandidatei, buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton, todėl nutekino pavogtus Demokratų partijos dokumentus.
Respublikonai senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamas, taip pat demokratai Chuckas Schumeras ir Jackas Reedas paragino atlikti abiejų partijų vadovaujamą tyrimą, įskaitant viešas liudytojų apklausas, kad būtų nustatyta, kas įvyko, ir kad būtų pašalinta grėsmė, jog „kibernetinės atakos, vykdomos užsienio vyriausybių, kels pavojų mūsų nacionaliniam saugumui“.
J. McCainas sakė televizijai CBS, kad dėl minėtų kompiuterinių atakų nekyla „jokių abejonių“. Pasak senatoriaus, planuojamas tyrimas turėtų apimti jėgos struktūras, žvalgybos bendruomenę ir Kongreso užsienio ryšių komitetus, kad išaiškėtų tikroji padėtis.
D. Trumpas jau seniai kėlė nerimą kai kuriems respublikonams savo raginimais siekti glaudesnių ryšių su Maskva, kurie dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos. Šie išrinktojo prezidento pasiūlymai iš esmės kertasi su Vašingtone vyraujančiu įsitikinimu, kad Rusijos politika tebekelia grėsmę pasaulio saugumui.
Nuotraukoje: Rimtautas Černiauskas
