Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras išleido naujas mokymo priemones „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, kurios skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams. Pirmą kartą parengtos skaitymo knygos pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius.
Pasak ministerijos kanclerio Tomo Daukanto, užsienio lietuviai lietuvių kalbos mokysis ir žaismingai, nes šiose mokymo priemonėse integruoti pasakojimai apie Lietuvos istoriją, papročius ir tradicijas, žymias asmenybes, kūrusias Lietuvą, Lietuvos geografiją ir kt. Taigi, mokydamiesi lietuviškai kalbėti, rašyti ir skaityti mokiniai kartu nemažai sužinos ir apie valstybę, tautos praeitį ir dabartį.
Taip pat pirmą kartą parengtos kūrybinio rašymo knygos vaikams, jos įeina į mokomųjų leidinių komplektus. Medžiaga pateikiama gyva, šmaikščia kalba, leidiniai žaismingi, neperkrauti informacija, dialogams pagyvinti naudojami komiksai, paaiškinami retesni žodžiai ir posakiai, pvz., „neteko amo“, iliatyvas „žiemop“.
Lituanistinio ugdymo priemonė „Kelias į Lietuvą“ skirta 6–9 metų vaikams. Šį komplektą sudaro: Kūrybiškumo knyga, Literatūrinių tekstų knyga, Pratybų sąsiuvinis ir Mokytojo knyga. Į Lietuvą keliauja ir visą leidinių medžiagą vienija du svarbiausi veikėjai – Mergaitė ir Sapnas. Literatūrinių tekstų knygoje atrasime Juditos Vaičiūnaitės, Sigito Gedos, Ramutės Skučaitės, Norberto Vėliaus, Liutauro Degėsio ir kitų autorių tekstus. Mokymo priemone siekiama mokyti ne tik kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir skatinti kūrybiškumą, padėti mokiniui išmokti kalbos – vieno svarbiausių tapatybės dėmenų; per kalbą pažinti tautos pasaulėvaizdį, tapti brandžia, sąmoninga, atvira ir savimi pasitikinčia asmenybe. Užduotys ir tekstai pateikiami taip, kad jais galėtų naudotis mokytojas klasėse, kuriose yra skirtingos kalbinės kompetencijos ir gebėjimų vaikų.
Mokomoji lituanistinio ugdymo priemonė „Laiškai iš Lietuvos“ skirta 10–13 metų mokiniams. Mokymo priemonėje integruotai pateikiamos lietuvišką tapatybę ugdančios ir puoselėjančios žinios apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, lietuvišką gyvenimo būdą, valstybingumą, geografiją ir kt. Komplektą sudaro Literatūrinių tekstų knyga, Kūrybinio rašymo knyga, Pratybų sąsiuvinis, Mokytojo knyga. Pagrindiniai veikėjai – mokinių bendraamžiai pusbroliai Goda, gyvenanti Lietuvoje, ir Jonas Leandras, gyvenantis Argentinoje, susirašinėja ir nori sužinoti apie tuos žmones, kurie kūrė valstybę, ją gynė, rašė ar spaudos draudimo laikotarpiu platino knygas. Be laiškų, knygoje yra ir grožinės literatūros kūrinių ar jų ištraukų, dokumentų, straipsnių. Mokytojo knygoje pateikiami metodiniai patarimai mokomosioms lituanistinio ugdymo priemonėms „Kelionė į Lietuvą" ir „Laiškai iš Lietuvos". Be pagrindinės informacijos apie šių priemonių naudojimą ir pritaikymą, yra pateikiama patarimų, kaip organizuoti kalbos mokymo(si) procesą, kaip motyvuoti vaikus mokytis kalbos, per kalbą pažinti Lietuvą.
Mokomųjų priemonių tikslas – ne tik pateikti medžiagą skirtingų kalbos lygių mokiniams, bet ir juos sudominti, patraukliai pristačius Lietuvos istoriją ir kultūrą, susiejus istorinį pasakojimą ir žinias apie modernią Lietuvą. Leidiniuose pateikiama medžiaga padės ne tik išmokti lietuviškai kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir skatins atpažinti savo lietuviškumą, per kalbą pažinti tautos pasaulėvaizdį, sujungti praeities ir ateities gijas.
Naujos mokymo priemonės bus naudingos ir grįžusių iš užsienio mokinių lietuvių kalbos mokymui. Šios priemonės laisvai prieinamos ir internete, Ugdymo plėtotės centro svetainėje.
Priemonės lietuvių kalbai mokyti parengtos įgyvendinant Ugdymo plėtotės centro projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo plėtra (II etapas)“.
Mokymo priemones galima rasti adresu http://duomenys.ugdome.lt/?/mm/kalbos/med=39/456.
Švietimo ir mokslo ministerija
