Prasidėjus mokslo metams, ne tik pirmokų, bet ir šiek tiek vyresnių vaikų tėvai dažnai nerimauja, kad mažieji nerodo jokio noro skaityti, o labiau už knygas juos traukia ekranai. Pradinių klasių mokytoja Vilija Malinauskienė gali tėvus nuraminti: situacija pataisoma, nes vaikus visada galima sudominti knygomis. Kartais tereikia surasti jiems tikrai patinkančią, nepamiršti paskatinti už skaitymo pasiekimus ir šeimoje išsiugdyti įprotį paskaityti vaikams prieš miegą.
Negadinkite skaitymo malonumo
Dažnai jau pramokusiems skaityti vaikams tėvai siūlo jiems patiems atrodančias vertingas knygas, kai tuo tarpu mažieji linkę rinktis kitokias. Mokytoja Vilija Malinauskienė sako dažnai pastebinti, kad tėvai neretai bando vaikui būtinai įsiūlyti solidžiai atrodančią storą knygą.
„Svarbu, kad vaikas pats norėtų skaityti – tad tegul renkasi jam patinkančią knygelę, nesvarbu, ar ji plona (o kada gi tokias skaityti, jei ne vaikystėje?), su daugiau paveikslėlių ar net komiksus. Ir tegul išsirinktą knygelę skaito savarankiškai, nes perdėta tėvų kontrolė, kai „užduodama“ per dieną ar per atostogas būtinai perskaityti tam tikrą skaičių puslapių, dažną tik atgraso nuo skaitymo. Juk puslapių kiekis nėra rodiklis: vienas knygas galima perskaityti greičiau, o kitos prašosi atidesnio ir lėtesnio skaitymo. Vaikams siūlome užsirašyti perskaitytų knygų pavadinimus ir jų autorius, tokie knygų sąrašai naudingi ir suaugusiems.
Tegul laikas su knyga vaikams siejasi su malonumu, o ne prievarta, todėl labai svarbu rasti pirmą vaikui patikusią knygelę. Net jei sūnus ar dukra vis kartoja, kad ir ši neįdomi, ir kita netraukia, verta turėti kantrybės sudominti vaiką skirtingais autoriais. Ne mažiau svarbu išgirsti jaunojo skaitytojo įspūdžius apie jo skaitomą knygą – tai įprasta mokykloje, bet būtų naudinga ir namuose“, – pataria pradinukų mokytoja.
Skaityti vaikams: nuo mažens iki paauglystės
Daugelis tėvų varto knygeles su ikimokyklinukais, jiems skaito prieš miegą, tačiau išmokus vaikui savarankiškai skaityti, to nebedaro. Mokytoja V. Malinauskienė sako, kad kai kurių specialistų teigimu, naudinga skaityti ir didesniems vaikams – net ir paaugliams iki 14 metų.
„Taip vaikas ugdo klausymosi gebėjimus, išmoksta sutelkti dėmesį į detales, be to, taip gerėja jo dėmesio koncentracija, kurios naujajai kartai trūksta vis labiau. Be to, mama ar tėtis intonacija gali papildomai perteikti teksto emocijas. Klausantis atsipalaiduojama, vaikas įsivaizduoja tai, ką išgirsta. Net jei visai neturite laiko, keliolika minučių skaitymo prieš vaiko miegą gali virsti maloniu ritualu, kurį jis prisimins visą gyvenimą. Aišku, svarbus ir tėvų pavyzdys: jei vaikas juos mato skaitančius, jei namuose kalbama apie knygas, jei einama į knygynus ar bibliotekas, skaitymas augančiam vaikui ima asocijuotis su smagia laisvalaikio veikla,“ – sako V. Malinauskienė.
Skaitymo reikšmė – neginčijama
Pasak mokytojos V. Malinauskienės, skaitymas yra išugdomas įprotis, tad jei vaikas nerodo didelės meilės knygoms, reikia turėti kantrybės. „Visai jauniems vaikams, kurie dar mokosi skaityti, galima sugalvoti įvairių skatinimo priemonių: pavyzdžiui, vaikas už perskaitytas knygeles renka lipdukus, o surinkęs tam tikrą kiekį gali būti apdovanojamas trokštamu žaislu ar malonia išvyka. Tad pagirti ir paskatinti besimokantį skaityti vaiką daug svarbiau, nei baksnoti į jo klaidas ir lyginti su kitais, kurie galbūt skaito geriau. Kaip mėgstu sakyti – kiekviena gėlė pražysta jai skirtu laiku, tad vieni vaikai mokosi greičiau, kiti – lėčiau.
Vyresni vaikai skaitydami jau mokosi ir taisyklingai rašyti, nes pastebi skyrybos ženklus, mato taisyklingai užrašytus žodžius, atkreipia dėmesį į stilių – taip ugdomas kalbos jausmas. Taisyklingai rašyti būtina bet kurios specialybės žmogui – juk darbe gavę laišką su klaidomis, iškart susidarome nekokią nuomonę apie jį atsiuntusį žmogų. O knygos mus taip pat lydi nuo mažens – visą gyvenimą, tad verta padėti vaikams pajusti tikrąjį skaitymo malonumą“, – įsitikinusi pradinių klasių mokytoja.
