Lietuva - palanki investicijoms
Žurnalo „Foreign Policy“ pristatytas Danielio Altmano 2014 m. Investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra pagal prognozuojamą investicijų pelningumą visoje Europoje. Nuo 2013 m. skaičiuojamas D. Altmano Investicijų pelningumo indeksas apima aštuonis faktorius, leidžiančius prognozuoti, kokį pelną gaus užsienio investuotojas per artimiausius penkerius metus. Skaičiuojant indeksą matuojamas šalies ekonomikos augimas, finansinis stabilumas, fizinis saugumas, korupcijos lygis, politinės aplinkybės, galimybė išnaudoti vietinius partnerius, kapitalo ribojimai bei valiutos keitimo kursai. Remiantis indeksu, sudaromas investicinis žemėlapis, kuriame didesnė indekso vertė reiškia didesnę investicinę grąžą. Lietuva, kurios investicijų pelningumo indeksas siekia 1,1, užima 16-ąją vietą tarp 112 valstybių. Reitinge pirmauja Botsvana, Honkongas, Taivanas, Kataras ir Singapūras. Remiantis indeksu, mažiausio pelningumo investuotojai gali tikėtis Rusijoje, Argentinoje, Konge, Angoloje ir Venesueloje. Europoje pelningiausia vieta investicijoms pripažinta Lenkija, kurios indeksas siekia 1,12. Antrąją vietą užima Lietuva, nuo jos nežymiai atsilieka Estija (1,09; 18 vieta) bei Latvija (1,07; 22 vieta). Remiantis indeksu, Europoje investuoti mažiausiai palanku Italijoje ir Graikijoje. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, Lietuvos įvertinimas Investicijų pelningumo indekse dar kartą patvirtina investicinės aplinkos gerinimo svarbą konkuruojant su aplinkinėmis valstybėmis dėl užsienio investicijų: „Indekso duomenimis Lenkija, Lietuva ir kitos Baltijos šalys pirmauja visoje Europoje pagal investicijų pelningumą. Norėdami dar labiau išsiskirti regione, turime toliau aktyviai mažinti naštą verslui ir kurti palankias sąlygas užsienio investuotojams“, - teigia A. Arnašius.
Atsakomybė perduodama tėvams
Seimas ketvirtadienį priėmė naują kino filmų indeksavimo tvarką, pagal kurią Lietuvos kino salėse jaunesni nei 7 ar 13 metų vaikai galės žiūrėti atitinkamus filmus kartu su juos lydinčiais suaugusiaisiais. Kino indeksavimo tvarkos pakeitimus inicijavęs liberalas Remigijus Šimašius sako, kad Seimas pasirinko kompromisinį variantą. R.Šimašius papildomai siūlė, kad indeksu N-16 ir N-18 pažymėtus filmus jaunesni paaugliai taip pat galėtų žiūrėti ateidami su tėvais ar kitais suaugusiaisiais. „Esu įsitikinęs, kad tėvams, o ne valdžiai spręsti, kokius filmus žiūrėti jų vaikams. Deja, Seimo dauguma neatsispyrė pagundai dar šiek tiek pareguliuoti. Gerai bent tai, kad patiems mažiausiems kino žiūrovams jokie dirbtiniai draudimai žiūrėti filmus su tėvais negalios. Vaikai pagaliau galės eiti į „Hobitą“ kino salėje, todėl tėvams nebereikės siųstis nelegalių filmų kopijų“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R.Šimašius.
Įsibėgėja apkaltos procesas
Ketvirtadienį Seimas, sulaukęs Konstitucinio Teismo išvados, tęsė rudenį pradėtą Seime nesirodančios „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės apkaltos procesą. Ketvirtadienį per plenarinį posėdį paskelbta Konstitucinio teismo išvada, kuria N. Venckienė pripažinta sulaužiusi priesaiką ir šiurkščiai pažeidusi Konstituciją. Vėliau Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pareiškė pradedantis Seimo narės N.Venckienės mandato panaikinimą. Tuo tarpu „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys kolegas nesėkmingai bandė įtikinti, kad Seimas svarsto ne N.Venckienės posėdžių nelankymo klausimą, o parlamentaro pasitraukimą, kai jam iškilusios grėsmės. Procedūriniai nutarimai dėl apkaltos ketvirtadienį Seime kelią skynėsi lengvai. Už tai, kad pradedama mandato naikinimo procedūra, balsavo 75 parlamentarai, 7 buvo prieš, 3 susilaikė. Tam, kad N.Venckienė netektų Seimo narės mandato, reikės, kad birželio 19 dienos posėdyje už Seimo nutarimą dėl apkaltos balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamentarai, tačiau neaišku, ar tokia dauguma bus surinkta. Politikės mandato išsaugojimo siekia šeši “Drąsos kelio” atstovai Seime, dalis „tvarkiečių“, „darbiečių“ bei Lenkų rinkimų akcijos atstovų. Visos kartu šios frakcijos turi 54 atstovus Seime. Panašu, kad sprendimas dėl apkaltos N.Venckienei Seime gali būti priimtas minimalia balsų persvara arba išvis atmestas. Seimas N.Venckienės mandatą siekia panaikinti dėl to, kad ji daugiau kaip metus neatlieka savo tiesioginių pareigų – nelanko plenarinių ir Seimo komiteto posėdžių. Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė parlamente nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
Iš posto nesitrauks
Nors dėl šeiminių problemų atšaukė vizitą į Lenkiją, Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė ketvirtadienį jau grįžo į Seimą. Žurnalistams ji sakė esanti darbinga ir neketinanti dėl sūnaus atsisakyti Seimo pirmininkės posto. „Normaliai, darbingai. Netrukdys“, – paklausta, kaip jaučiasi dėl vakarykščio įvykio, kai policijai teko ieškoti jos sūnaus Eimanto, ir ar šeiminės bėdos netrukdys jai toliau eiti pareigų, sakė L.Graužinienė. Klausos negalią turintis Seimo pirmininkės sūnus Eimantas dingo antradienį. Buvo paskelbta jo paieška. Trečiadienio rytą apie 6.30 val. 27-erių vyras rastas gyvas ir sveikas, jokių rimtų sužalojimų nepatyręs. Policija E.Graužinio ieškojo ir praėjusių metų gruodį. Tuomet L.Graužinienės sūnus atsirado kitos dienos rytą. Jis aptiktas vaikštantis greta namų. Vaikinas buvo nuvežtas į ligoninę apžiūrai. Po to E.Graužinis ilgai gydėsi, Seimo pirmininkė leido suprasti, kad jos sūnaus sveikata nėra gera. Tuomet L.Graužinienė sakė, kad jautrų sūnų labai paveikė patyčios iš mamos internete. Socialdemokratų partija išreiškia palaikymą Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei sunkiu jos šeimai metu. Partijos pareiškime rašoma, kad Seimo pirmininkės šeimoje susiklosčiusi situacija dėl sūnaus reikalauja jautraus supratimo tiek iš politikų, visuomenės, tiek ir iš žiniasklaidos pusės.
Nagrinės viešųjų pirkimų pretenzijas
Seimo pirmininko pavaduotoją Kęstą Komskį vis dažniau pasiekia pretenzijos ir kreipimaisi dėl Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų, skaidrumo trūkumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų nesilaikymo. Todėl trečiadienį K.Komskis lankėsi Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT). Diskutuojant su tarnybos direktoriumi Žydrūnu Plytniku buvo priimta išvada, kad reikia grįžti prie specializuotos įstaigos, kurioje būtų nagrinėjami viešųjų pirkimų pretenzijų klausimai. Tokį sprendimą galėtų įgyvendinti Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija, nagrinėjanti Lietuvos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka pateiktus tiekėjų (rangovų) skundus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų, kuriuos atlikdama ji nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir pažeidė tiekėjo (rangovo) teises ar teisėtus interesus. Tokia komisija turėtų būti sudaroma iš nepriklausomų ekspertų ir sprendimą priimtų per 15 darbo dienų. Probleminis išlieka nepakankamas viešųjų pirkimų skaičius. Juos rengia centrinė perkančioji organizacija „CPO LT“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metais planuojamas tikslas – didelė dalis visų elektroninių viešųjų pirkimų per CPO, todėl būtina apsvarstyti visus siūlymus ir galimybes. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Ž.Plytniko teigimu, tokio rezultato CPO nepasieks. K.Komskis artimiausiu metu koaliciniame susitikime teiks siūlymus, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Dvikalbės lentelės - subtili problema
Lenkijoje besilankanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vietos žiniasklaidai pareiškė, kad dvikalbės pavadinimų lentelės – gana subtili problema, kuri paliestų ne tik lenkus Lietuvoje, bet ir rusus tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse, praneša telewizjarepublika.pl. „Kalbant apie gatvių pavadinimus, noriu priminti, kad tai labai subtilus klausimas turint omeny ne tik lenkų tautinę mažumą, bet ir vietos rusus. Šiomis aplinkybėmis turėtume taip pat vartoti rusų kalbą kai kuriuose mūsų rajonuose. Įsivaizduokite tuomet situaciją Latvijoje ir Estijoje. Noriu jūsų paklausti – ar lenkai norėtų, kad pusė Rygos būtų rusiška? Norėčiau, kad jūsų politikai ir Lenkijos visuomenė suprastų, jog tai labai subtilus klausimas. Nekalbame apie lenkų tautinę mažumą, o apie mūsų kalbos ir teritorijos apsaugą nuo kito kaimyno, ypač dabar – nuo kaimyno, kuris yra gana nemalonus ir nenuspėjamas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Anot Lietuvos prezidentės, lenkų tautinės mažumos situacija pastaraisiais metais tikrai nepasikeitė. Dėl pavardžių rašymo D.Grybauskaitės nuomonė daug lankstesnė, esą telaukiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės ir klausimas dėl pavardžių rašymo originalo kalba bus išspręstas. Taip pat D.Grybauskaitė teigė, kad jau artimiausioje ateityje vienas pagrindinių Vyriausybės darbų bus ekonomiškai plėtoti Vilniaus kraštą, o ji pati, pradėjusi antrąją kadenciją, būtinai apsilankys Rytų Lietuvos rajonuose.
Eurokomisaru taps...
Latvija ir Estija jau nusprendė – į Europos komisarus siūlys buvusius premjerus Valdį Dombrovskį ir Andrusą Ansipą, tuo metu Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius nežada, kad Lietuva dėl kandidato į Europos Komisijos (EK) narius greitai apsispręs. Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovas pareiškė, kad kandidatūrų – labai daug, visos jos yra aptarinėjamos su prezidente. Galimais kandidatais jau anksčiau buvo neoficialiai įvardinti buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Kaip vienas iš pretendentų taip pat minėtas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Premjeras yra kalbėjęs ir apie Zigmantą Balčytį, tačiau jis iškovojo europarlamentaro mandatą. Pagal įstatymą, kandidatus į Europos Komisijos narius siūlo Vyriausybė, prieš tai gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu. Tačiau svarstoma, kad prezidentės žodis apsisprendžiant dėl kandidato gali būti paskutinis. Anksčiau minėta, kad į Briuselį gali būti išsiųstas D.Grybauskaitei artimas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
