Po 5 mėnesių, pernai liepą, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas baigė ikiteisminį tyrimą ir šią bylą perdavė nagrinėti į teismą. 23 metų vaiko motinai buvo pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo ir piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Jos anksčiau 2 kartus teistam 28 metų sugyventiniui pareikšti kaltinimai dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė - abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Šios didelį visuomenės atgarsį turėjusios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme jau eina į pabaigą. Apžvelgiame, kas padaryta per metus nuo Mato žūties, kad tokių tragiškų istorijų būtų kuo mažiau, kad kuo mažiau vaikų nukentėtų nuo artimųjų smurto.
1. 2017 m. sausio 27 d. generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimu apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams pavesta patikrinti 2016-2017 m. priimtus nutarimus atsisakyti pradėti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kai tiesiogiai nuo smurtinės nusikalstamos veikos nukentėjo mažametis asmuo ir pateikti patikrinimo pažymas. Per šį patikrinimą buvo patikrinti 1 328 nutarimai nutraukti arba atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kai buvo kilę įtarimų dėl smurto prieš mažamečius. Po patikrinimo 23 nutraukti ikiteisminiai tyrimai, arba 5,3 proc. nuo patikrintų, buvo atnaujinti. Pradėta 15 naujų ikiteisminių tyrimų, kas sudaro 1,7 proc. nuo visų patikrintų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Patikrinimo metu atnaujintuose ikiteisminiuose tyrimuose dažniausiai buvo konstatuojama, kad sprendimai priimti neturint pakankamai išsamių duomenų bei neišnaudojus visų priemonių, kuriomis siekiama kuo operatyviau atskleisti nusikalstamas veikas.
2. 2017 m. kovo 6 d. generalinio prokuroro E. Pašilio įsakymu pakeistos „Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“. Jos papildytos punktu, numatančiu, kad aukštesnysis prokuroras privalomai informuojamas ir patikrina kiekvieną nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjo nepilnametis, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
3. 2017 m. kovo 7 d. generalinio prokuroro įsakymu pakeisti „Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai“ ir nurodyta sustiprinti sudėtingiausių, Generalinės prokuratūros 2017-2019 m. strateginiame veiklos plane numatytų ikiteisminių tyrimų, tarp kurių ir ikiteisminiai tyrimai, susiję su nepilnamečių justicija, kontrolę.
4. 2017 m. gruodžio 20 d. generalinio prokuroro E. Pašilio įsakymu pakeistas „Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusio apklausos“ punktas, jame įtvirtinant atvejus, kai vaikui būtina skirti įgaliotąjį atstovą (advokatą).
Daug pokyčių ir iššūkių teisėtvarkos ir vaiko teisių apsaugos institucijų laukia nuo šių metų liepos 1 d., kai įsigalios 2017 m. kovo 14 d. priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas. 186 straipsnio redakcija numato, jog į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Generalinės prokuratūros vadovybė atkreipia dėmesį, kad dėl psichologų trūkumo įgyvendinti šią įstatymo nuostatą bus itin sudėtinga. Dėl to siūloma didinti psichologų, besispecializuojančių nepilnamečių justicijoje, skaičių, atitinkamai skiriant finansavimą jų parengimui, konkurencingam darbo užmokesčiui ir kvalifikacijos kėlimui.
2017 m. prokuratūros atstovai visoje Lietuvoje organizavo dešimtis mokymų bei susitikimų su pedagogais, socialiniais darbuotojais, psichologais bei kita tiksline auditorija, kuriuose mokė atpažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus, išaiškino apie policijos ir prokuratūros darbą tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
„ELTA“ pranešimas spaudai
