Režisavo: Kim Farrant. Vaidina: Noomi Rapace, Yvonne Strahovski, Annika Whiteley, Luke Evans
Kino teatrų repertuare atsirado akį turbūt nelabai traukiantis naujo filmo pavadinimas: „Mano angelas“ („Angel of Mine“). Galbūt romantikai čia ir suklustų, tikėdamiesi dar vienos naivios, neįpareigojančios angeliškos istorijos. Tačiau pastarieji nusiviltų, o dėmesį visgi turėtų atkreipti dramų ir trilerių mėgėjai – būtent toks yra šis, režisierės Kim Farrant naujausias filmas.
Ši režisierė tikrai nėra naujokė, žengianti į kino industriją tokiu primityvoku filmo pavadinimu. Australų kilmės kūrėja savo filmografijoje jau turi keletą draminių kūrinių, tokių kaip „Strangerland“, keletą trumpametražių ar net serialų. Nesikuklina „įdarbinti“ ir garsių pavardžių aktorius: Nicole Kidman, Joseph Fiennes ar štai dabar ir Noomi Rapace su Yvonne Strahovski.
„Mano angelas“ – draminis trileris, piešiantis dukters netekties prislėgtos motinos Lizės (Noomi Rapace) portretą. Septynerius metus nesugebanti susitaikyti su netektimi, dėl to neišsaugojusi santuokos ir gerų santykių su vyresniu sūnumi, ir vis dar randanti kelią grimzti žemyn. Vienas jų – netikėtai pamatyta septynmetė mergaitė sūnaus draugo gimtadienyje, kuri jai pasirodo esanti panaši į ją pačią. Lizė įsitikinusi, kad ji, o ne Kler (Yvonne Strahovski) yra tikroji mergaitės motina.
Švedų aktorė Noomi Rapace daugeliui turėtų būti žinoma iš tokių filmų kaip „The Girl with the Dragon Tattoo“, „Prometheus“, ar „Bright“, o šioje juostoje ji toliau demonstruoja savo meistriškumą, aktorinį universalumą ir nununeigiamą talentą. O štai žinant aktorės Yvonne Strahovski pastaruoju metu atliktus vaidmenis, įdomi tampa jos įkūnijamų personažų seka ir paralelė. Seriale „The Handmaid‘s Tale“ ji atlieka vieną pagrindinių vaidmenų – Serenos. Šioji yra vado žmona, negalinti turėti savų vaikų, tad naudojasi tarnaitės „paslaugomis“ jų susilaukti – tiesiog paimti ir auginti kaip savo tarnaitės pagimdytą vaiką. Filme „Mano angelas“ laikai ne tokie apokaliptiški, tačiau jos herojė Kler irgi pastatyta ant tos įtarimų ribos, kad mergaitė – ne jos, o pasisavinta. Kaip yra iš tikrųjų neatskleisim, paliekant intrigą dar šio filmo nemačiusiems. Tik štai, tai jau antras vaidmuo, kur Yvonne herojė žaidžia namus su (galbūt) svetimais vaikais. Strahovski ne naujokė gavusi tokią (ne)tikros motinos rolę, tad vaidybiniais jos, kaip ir aktorės Noomi Rapace, sugebėjimais abejoti šiame filme tikrai netenka.
Reikia paminėti ir tai, kad šioje dramoje kaip niekad gerai parinktas net ir aktorių panašumas. Lola yra ryškių rudų akių (kaip ir save mama laikanti Lizė), taip pat šiek tiek atlėpusiomis ausimis (kokias turi ir galimas mergaitės tėvas, Lizės vyras Maikas (Luke Evans)). Kai tuo tarpu tikrojoje šeimoje tėvai ir brolis – šviesiaplaukiai mėlynakiai. Kine ne taip ir dažnai pasitaiko, kad būtų tiek daug paisoma galimo fizinio panašumo, tad šiame filme tai padaro didelį įspūdį ir sustiprina pačią istoriją, bandant įminti, ar tikrai mergaitė gyvena savo biologinėje šeimoje.
Siužetinė linija ir jos pateikimas nestokoja ir siaubo filmams būdingų elementų. Pavyzdžiui, Kler pasirodo, kad už savo namo tvoros pamatė stovinčią Lizę, tačiau akimirkai nusisukus ir vėl pažvelgus pro tvorą – ten nieko nėra. Pridėkime dar įtampą keliančią muziką, ir turime scenų, kurios nervams atsipalaiduoti tikrai neleidžia. Taip pat vietomis filmo montažas sukelia tą netikėtumo jausmą, kur nesitikima įvyksiant vienam ar kitam veiksmui, ir žiūrovas priverčiamas krūptelėti.
Angeliško pavadinimo filmas slepia įtemptą dramą su puikiais aktoriais, kraują greičiau varinėjančia įtempta muzika ir klausimu, ar tikrai bandymas įrodyti neįtikėtiną tiesą visada yra pamišimas. Motinos įtarimai, kad jos dukra iš tikrųjų ne žuvusi, o gyva ir gyvenanti svetimoje šeimoje – skamba neįtikėtinai, tačiau ar netikėtumai tokie jau neįmanomi? Su moteriškai švelnia ranka režisierės Kim Farrant suvaldyta drama tikrai yra labiau įtampą ir kartais siaubą keliantis trileris, nei gali jums iš pirmo žvilgsnio sufleruoti pavadinimas.
