Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, „kraujas ant dviejų Dievo namų grindų dar nebuvo išdžiūvęs, kai „Islamo valstybe“ pasivadinusi teroristų gauja pasigyrė nutraukusi kelių dešimčių koptų gyvybę. Ir vėl Egipte, ir vėl per iškilmingas pamaldas, šįkart net dviejose vietovėse, ir tai neilgai prieš numatytą popiežiaus Pranciškaus vizitą musulmoniškoje šalyje, kurioje gyvena viena potencialiai didžiausių krikščionių mažumų pasaulyje. Prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi turi savęs aiškiau nei bet kada anksčiau paklausti, kaip rimtai jis savo šalyje į koptų apsaugojimą iš tikrųjų žiūri. Šitie krikščionys neturi kito pasirinkimo kaip tik pasikliauti savo vyriausybe“, – rašė Frankfurto laikraštis.
Kaip pabrėžė ir Madrido dienraštis „Razon“, Egipto krikščionys, tradiciškai vadinami koptais, „ypač kenčia nuo islamistų smurto. Nuvertus buvusį prezidentą Mohamedą Morsį, generolo A. F. al Sisi vadovaujamas karinis režimas bando Musulmonų brolius suvaldyti. Tačiau to neužtenka, kad koptų bendruomenė būtų apsaugota nuo islamistų prievartos. Jeigu pastariesiems pavyktų Egiptą destabilizuoti dar labiau, tai krikščionims gresia panašus likimas kaip ir Sirijoje bei Irake“, – nuogąstauja Ispanijos sostinės dienraštis.
Pasak Šveicarijos laikraščio „Neue Zürcher“, „štai „Islamo valstybė“ ir įgyvendino savo gruodį paskelbtą grasinimą dažniau nusitaikyti į koptus. Verbų sekmadienio išpuoliai grėsmingi dar ir tuo, kad „Islamo valstybė“ išplėtė savo veikimo plotą. Prezidento A. F. al Sisi valdžiai nepavyko piliečiams garantuoti saugumo – o būtent tą jis ir buvo po savo pučo žadėjęs mainais už laisvės ir žmogaus teisių atsisakymą bei ekonominių nepriteklių iškentimą“, – rašė Ciuricho dienraštis.
Štai ištrauka ir iš Kairo laikraščio „Youm al-Sabi“: ‚šitoks teroras – didžiulis iššūkis. Jo tikslas ne tik žudyti žmones, bet ir skleisti baimę bei siaubą. Šis teroras siekia mobilizuoti tuos, kurie islamą sieja su neapykanta ir religiniais karais, ir tuos, kuriems teroras tiesiog patinka. Kova su tokiu terorizmu sudėtinga – ji reikalauja ne tik karinės, bet ir intelektualinės mobilizacijos“, – rašė Egipto sostinės dienraštis.
Anot Nyderlandų sostinės dienraščio „Telegraaf“, „šie išpuoliai – tai antausiai Egipto prezidentui A. F. al Sisi, kuris priimdamas valdžią žadėjo pasirūpinti didesniu šalies saugumu. Nepaisant itin stiprių karinių judesių, jam nesiseka „Islamo valstybės“ sunaikinti būtent Sinajaus pusiasalyje, teroristų atsitraukimo teritorijoje. Ir kaip tik per vieną svarbiausiųjų krikščionių kalendoriaus dienų teroristai išdrįso žiauriai smogti. O A. F. al-Sisi juk žadėjo koptų padėtį pagerinti. Tačiau jie vis dar antros rūšies piliečiai, smurtas prieš juos kaip ir nebaudžiamas“, – pažymėjo Amsterdamo laikraštis.
Pasak Londone leidžiamo panarabiško dienraščio „Al Quds“, „naujausi išpuoliai – reakcija į prezidento A. F. al Sisi viešnagę Vašingtone pereitą savaitę. Šiuo vizitu jis norėjo įrodyti, kad jo politiką pateisina supergalybės pritarimas jai. Norėjo parodyti ir tai, kad Kairo vyriausybė toliau palaiko kovą su terorizmu. Tačiau gyventojų reakcija po išpuolių ir radikalus visos politinės sistemos kritikavimas yra ženklai, kad režimui trūksta pateisinamumo ir kad jis nepajėgia su krize susitvarkyti“, – rašė arabiškas laikraštis.
Pasak Paryžiaus katalikų laikraščio „Croix“, „popiežius Pranciškus po dviejų savaičių keliaus į Egiptą. Jo padrąsinimo žinia krikščionims ir jo žinia atsakingiems musulmonams bus aiški: karas, apie kurį jis dažnai kalba, tikrai nėra joks religinis karas. Ir būtent šitai suprasti, tokia pamatinė nuostata yra būtina tam, kad džihadizmas būtų užgesintas ir šita kova būtų pagaliau laimėta“.
Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“ žodžiais, „koptai krikščionys priklauso Egiptui kaip vokiečiai priklauso Vokietijai. Tačiau islamistų radikalams tai netinka. O Egipto valstybė atrodo per silpna, kad koptus veiksmingai apsaugotų. Visur šalyje jų tykoja represijos, nes „Islamo valstybės“ prieš juos nukreipta neapykanta, deja, randa pritarimo ir platesnėje visuomenėje. Todėl persekiojamiems krikščionims lieka tik viltis iš Vakarų, ir kol nuotaikos Egipte tokios priešiškos, nevalia pabėgusius koptus grąžinti į Egiptą“, – rašė Diuseldorfo laikraštis.
Miunsterio dienraštis „Westfälische Nachrichten“ teigė, jog „krikščionys pasaulyje yra labiausiai kamuojama tikinčiųjų bendruomenė ir kenčia nuo diskriminacijos, grasinimų, teroro ir prievartos“. Pasak Ravensburgo dienraščio „Schwäbische“, „Tibeto vienuolių ar Australijos aborigenų likimas daugelį europiečių jaudina labiau negu gyvenimą sunkinančios problemos žmonių, tikinčių į tą patį Dievą kaip ir dauguma vokiečių ar italų“.
Frankfurto prie Oderio laikraštis „Märkische Oderzeitung“ viską sustatė į savo vietas: „Nesvarbu, kas tai – krikščionys ar šiitai, rusai ar švedai, policininkai ar kareiviai – „Islamo valstybė“ puola ne tik kurią nors vieną grupę. Visi, kas nesidalina jos fanatiškais tikslais, yra potencialios „Islamo valstybės“ aukos. Gerai, kuomet įtakingi musulmonai išpuolius kaip Tantoje ar Aleksandrijoje pasmerkia. Tai rodo, jog anaiptol ne visi žmonės, besimeldžiantys Alachui, yra teroristai. Be to, ir toliau dauguma islamistinių teroristų aukų buvo ir yra musulmonai“, – rašė rytų Vokietijos regioninis laikraštis.
Pranešama, kad po išpuolių prieš dvi koptų bažnyčias Egipte šalies vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Tačiau Liuneburgo dienraščio „Landeszeitung“ nuomone, „nors Egipto prezidentas turi daug ką prarasti, nes koptai priklauso prie pačių ištikimiausių jo šalininkų, vargu, ar nepaprastosios padėties įvedimas šalyje ką nors pakeis į gera“.
Tuo suabejojo ir Berlyno „Tageszeitungas“, nes „suėmimai be orderio, saugumo pajėgų žiaurumai su žmonėmis, cenzūra ir kiti žmogaus teisių pažeidinėjimai jau ir taip Egipte tapo kasdienybe ir niekas nežino, kas su per praėjusius kelerius metus tūkstančiais suimtųjų įvyko. Todėl A. F. al Sisi privalo įrodyti, kad jis teroristu nelaiko ir kaip tokį nepersekioja kiekvieno, kuris tik nepritaria jo politikai. Kitaip nepaprastoji padėtis tarnautų vien savosios galios išlaikymui“.
Kad „Egipto prezidentas neturi efektyvaus plano kaip išvesti savo šalį iš krizės“, sutinka ir Osnabriuko laikraštis „Neue Osnabrücker“. Anot jo, Egiptas smunka į mažėjančių užsienio investicijų, mažėjančio turizmo, didėjančio ekonominio vargo ir nesaugumo spiralę, dėl kurios, „jei prezidentas jos nesustabdys, šalies ateitis atrodo niūri“.
Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
