Sekmadienį nuo 7 valandą atsidaro rinkimų apylinkės – paskutinę balsavimo dieną Lietuva išrinks Seimo narius. Rinkimų apylinkės dirbs iki 20 valandos, o tuomet bus pradėti skaičiuoti balsai. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti iki vidurnakčio.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš anksto jau balsavo 5,56 proc. arba daugiau nei 138 tūkst. rinkėjų. Per praėjusius Seimo rinkimus tuo pačiu laikotarpiu savo valią buvo pareiškę per 111 tūkst. arba 4,34 proc. visų rinkėjų. Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas.
Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai.
Iki tol, kol bus uždarytos rinkimų apylinkės ir pradėti skaičiuoti balsai, kandidatams draudžiama skleisti agitaciją. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad baudos galima susilaukti ir už žinių skleidimą socialiniuose tinkluose.
„Draudimu siekiama, kad neįvyktų kokių nors neramumų prieš pat rinkimus, o ypač balsavimo metu. Kandidatui, prieš kurį išmetama kompromituojanti medžiaga, gali tiesiog nelikti laiko atsakyti. O tai gali būti tiesiog šmeižtas ir melas“, – sakė VRK pirmininkas.
Pasak jo, šeštadienį sulaukta kelių pranešimų apie draudžiamą agitaciją. Jos taip pat netrūko socialiniuose tinkluose, tačiau, pasak Z.Vaigauskio, šioje erdvėje yra itin sunku susekti visus kandidatus ir stebėti, ar jie nepažeidžia įstatymo. Visgi šeštadienį viena politikė jau susilaukė bausmės – Molėtų-Širvintų apygardos rinkimų komisija iš Širvintų rajono merės „darbietės“ Živilės Pinskuvienės atėmė stebėtojo pažymėjimą. Politikė buvo kaltinama, jog dalyvaudama rinkimuose kaip stebėtoja trukdė rinkėjams naudotis rinkimų teise ir galbūt agitavo, nors tai šeštadienį tai buvo draudžiama.
Seimą sudaro 141 Seimo narys – Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Rinkimų teisę turi pilnamečiai Lietuvos piliečiai, o į Seimą renkamas gali būti pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo rinkimuose dalyvauja per 1400 kandidatų, dešimt į vieną vietą. Dvylika partijų savarankiškai dalyvauja rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas.
Per praėjusius rinkimus didesnis buvo ir kandidatų, ir kandidatus keliančių partijų skaičius – rinkimuose dalyvavo 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija, rinkimuose iš viso dalyvavo per 1900 kandidatų. Rinkėjų sąrašuose šiemet įrašyti 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, maždaug 75 tūkst. mažiau nei per 2012 metų rinkimus. Rinkėjų aktyvumas per praėjusius Seimo rinkimus buvo 52,93 procento.
Lietuvoje 70 Seimo narių išrenkami daugiamandatėje apygardoje iš partijų ir koalicinių sąrašų, o 71 – vienmandatėse apygardose, kur žmonės balsuoja už konkretų kandidatą. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.
Partijos kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Koalicija į mandatus pretenduoja, jei už ją balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų arba su mažesniu aktyvumu kandidatas surenka penktadalį visų apygardos rinkėjų balsų.
Jei Seimo narys vienmandatėje apygardoje pirmajame ture neišrenkamas, po dviejų savaičių renkamas antras turas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų gavę kandidatai.
