Praėjus daugiau kaip dviem metams po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Lietuva dalija savo piliečiams įspėjimus apie galimą panašią grėsmę. Vyriausybės pareigūnai jau išleido 30 tūkst. 75 psl. apimties bukleto kopijų, kuriose nurodoma, ką daryti prasidėjus Rusijos invazijai.
Buklete, pavadintame „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“, pabrėžiama, kad Rusija yra linkusi panaudoti karinę jėgą prieš savo kaimynes, siekdama savų tikslų, bei pateikiami vyriausybės „karštosios linijos“ telefono numeriai, kuriais piliečiai gali paskambinti, įtarę, kad aptiko šnipinėjimo požymių.
Dokumentas skelbia: „Svarbu, kad civiliai suprastų ir norėtų pasipriešinti, kai šios aplinkybės veikia, agresoriui yra sunkiau sukurti aplinką karinei invazijai.“
Tai jau trečias tokio pobūdžio instrukcijų leidinys šalies piliečiams nuo Krymo aneksijos. Paskutinis, pavadinimu „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“, buvo išleistas 2015 metų gruodį. Naujausiame leidime neliko nieko linksmo, jame nurodoma, kaip lietuviai turėtų rinkti informaciją apie priešą, jei Rusijai pavyktų okupuoti dalį šalies teritorijos, taip pat pateikiamos išsamios rusiškų tankų, granatų, minų ir ginklų nuotraukos bei informacija, kaip atpažinti skirtingus jų tipus. Taip pat rašoma, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir išgyventi lauko sąlygomis. 30 tūkst. šio leidimo kopijų bus prieinamos mokyklose ir bibliotekose, taip pat yra išleista elektroninė šios knygos versija.
Dokumentas yra akivaizdus ženklas, jog Rusijos kaimynės jaučia realų nerimą, kad gali tapti dar viena jos agresyvios užsienio politikos auka, Ukrainoje besitęsiant jau dvejus metus trunkančiam karui tarp vyriausybės Kijeve ir prorusiškai nusiteikusių separatistų šalies rytinėje dalyje. Vakarų lyderiai kaltina Rusiją įžiebus šį karą, tačiau Kremlius neigia tiesiogiai dalyvaujantis tame konflikte.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis gali tapti taikiniu“, - teigia Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento vadovas.
Instrukcijos redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas Karolis Aleksa teigia, kad invazijos metu „žmonės tampa ankstyvojo perspėjimo sistema“ ir pranešdami itin svarbias detales gali padėti žvalgybos pareigūnams ir kariams. Jo nuomone, instrukcijos sukūrimas ir viešas platinimas „su fanfaromis“ gali padėti atgrasyti potencialią Rusijos invaziją.
„Ji būtent skirta pasiųsti žinutę Rusijai: nedarykite to – mes esame pasiruošę ir nebūsime apgauti kaip ukrainiečiai“, - teigė jis.
Jam antrina ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas: „Mes demonstruojame, kad bet kas, perėjęs mūsų sieną, sulauks rimto pasipriešinimo iš visuomenės, iš mūsų karinių pajėgų.“
Konfliktas tarp Lietuvos ir Rusijos turėtų globalinių padarinių. Lietuva nuo 2004 m. priklauso NATO. Pastaraisiais metais vis labiau kunkuliuojant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Aljansas neseniai pranešė dislokuosiantis papildomas pajėgas ir karinę įrangą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai bus didžiausias tokio tipo NATO kariuomenės pajėgų papildymas nuo pat Šaltojo karo.
„NATO yra visiškai priklausoma nuo Amerikos valdžios ir jos ryžto besąlygiškai padėti savo sąjungininkėms“, - neseniai „The Atlantic“ sakė Richardas Shirreffas, buvęs NATO vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas Europoje.
Vien tik Vokietija ateinančiais metais į Lietuvą planuoja pasiųsti iki 600 karių. Ši šalis rugpjūčio mėnesį taip pat išplatino konsultacinio pobūdžio brošiūras, įspėjančias kaupti maistą ir vandenį nepaprastos padėties atvejui. Savo ruožtu, Lietuva praėjusiais metais paskelbė atnaujinanti 19-26 m. amžiaus jaunuolių šaukimą į privalomąją karinę tarnybą.
Nenuostabu, kad aplinkinėms šalims kyla nerimas – Rusija, atrodo, vis didina savo karinius pajėgimus. Visai neseniai šalyje buvo suorganizuotos pilietinės gynybos pratybos, kuriose dalyvavo 40 mln. žmonių, esą ruošiantis „cheminio ar biologinio ginklo atakoms“. Tuo tarpu Maskvoje pareigūnai pasirašė planą pastatyti slėptuves 12 mln. miesto gyventojų.
Vertindamas pastarojo meto santykius tarp Rusijos ir Vakarų, buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas yra sakęs, kad jie pasiekė seniai neregėtas žemumas.
„Manau, kad pasaulis priėjo prie pavojingo taško, - spalio viduryje sakė jis Rusijos žinių tarnybai „RIA Novosti“. – Tai privalo liautis. Mums būtina atnaujinti dialogą.“
