Kiekvienais metais gegužės mėn. pabaigoje Lisabonoje įsikūrusi Europos Sąjungos narkotikų stebėsenos agentūra (EMCDDA) skelbia ataskaitą, kurioje mini praėjusių keleto metų didžiausius pavojus, tendencijas arba, paprastai tariant, narkotikų plitimo ir vartosenos piktžaizdes ES.
Pastaruosius keletą metų Lietuva buvo minima dažniausiai kaip narkotikų (metamfetamino) fabrikėlis Šiaurės šalims. Juk ne kartą ir Lietuvos žiniasklaidoje yra nuskambėję faktai apie pogrindines metamfetamino laboratorijas Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Amfetaminas ir metamfetaminas yra glaudžiai susiję sintetiniai stimuliantai, bendrai vadinami amfetaminais.
Kaip bebūtų ironiška, netgi Vilniaus pašonėje turėdami taborą, ES analitikų išvadose iki šiol atrodėme gana teigiamai, lyginant su kaimynėmis. Didžiausia Lietuvos problema keletą pastarųjų metų buvo įvardijama kanapių paplitimas, taip pat ir intraveninių kvaišalų populiarumas. Tačiau tarp trijų Baltijos sesių iki šiol pagal mirštamumą nuo narkotikų perdozavimo pirmaudavo Estija. Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka iki 20 mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų, tuo tarpu Estijoje šis skaičius prieš keletą metų buvo net penkis kartus didesnis ir siekė daugiau nei 100 mirties atvejų vienam milijonui gyventojų.
Latvija šį dešimtmetį buvo regiono lyderė pagal AIDS paplitimą tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų (iki 27 atvejų milijonui gyventojų). Estijoje buvo fiksuojama 9,7 atvejo, o Lietuvoje – 6. Kitaip tariant, nors Lietuvoje situacija stabdant narkotikų gamybos plitimą toli gražu ne pati geriausia, mūsų šalis į „ES blogiukų“ sąrašus iki šiol patekdavo labai retai. Deja, naujausioje ataskaitoje – pavojaus signalas Lietuvai.
EMCDDA analitikai suskaičiavo, kad bene didžiausia Europoje pagaminamo metamfetamino dalis susintetinama Čekijoje ir aplink ją esančiose valstybėse. Toliau gamintojų sąrašą tęsia Nyderlandai bei Lietuva. O Bulgarija pranešė sėkmingai panaikinusi daugybę šio narkotikų laboratorijų.
Lietuvoje ir Bulgarijoje metamfetaminas gaminamas naudojant BMK (benzilmetilketoną), o Čekijoje ir aplink ją esančiose valstybėse šiam tikslui naudojamas efedrinas ir pseudoefedrinas.
Naujausioje EMCDDA ataskaitoje teigiama, kad ES ir vėl padaugėjo mirties nuo perdozavimo atvejų (2014 m. oficialiai užregistruota 6 800). Tarp „blogiukų“ – ir Lietuva su taboro fabrikėliu. Tokios pačios bėdos Airijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ekspertai neatmeta, kad Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Airijoje skaičiai gali šiek tiek didėti ir dėl didesnio duomenų patikimumo nei kitose šalyse.
Mirtingumo didėjimo priežastys gali būti net kelios: padidėjęs heroino prieinamumas, jo grynumas, vartotojų senėjimas. Didesnis opioidų vartotojų mirtingumas visų pirma siejamas su perdozavimu, bet kitos mirties priežastys, netiesiogiai susijusios su narkotikų vartojimu, pvz., infekcijos, nelaimingi atsitikimai, smurtas ir savižudybės, taip pat svarbios.
Iš visų ŽIV atvejų, apie kuriuos pranešta Europoje, kai užsikrėtimo ŽIV būdas yra žinomas (švirkščiamieji narkotikai), procentinė ŽIV atvejų dalis išlieka nedidelė ir ji nekinta (mažiau nei 8 proc. visų atvejų ES per paskutinį dešimtmetį). Tačiau Lietuva (32 proc.), Latvija (31 proc.), Estija (28 proc.) ir Rumunija (25 proc.) pasižymi gerokai didesniais nei ES vidurkis šios ligos, plintančios per švirkštus, rodikliais.
Tokie skaičiai kelia rūpestį, nes Europos Sąjungoje užregistruotų naujų su narkotikų švirkštimusi susijusių ŽIV atvejų mažėja.
Nuotraukoje: Buvusių narkomanų protesto akcija Vilniaus tabore
