Ar pasaulio superturtingieji yra labiau linkę turėti geresnį išsilavinimą? O gal jie ranka numojo į akademinę veiklą ir vietoje to visas jėgas skyrė rimtam verslui – nepaprastai turtingam gyvenimui?
Pasaulinio milijardierių surašymo duomenimis, beveik du trečdaliai jų turi universiteto baigimo diplomą. Tai reiškia, kad netgi tose šalyse, kur aukštąjį išsilavinimą įgyja didesnis skaičius baigusiųjų vidurinę mokyklą, milijardieriai yra neproporcingai labiau linkę būti baigę universitetą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje daugiau nei keturi iš penkių milijardierių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Tokias įžvalgas pateikia kasmetinė superturtingųjų ataskaita, Wealth-X ir UBS Billionaire Census, kurią pateikia Šveicarijos bankininkystės grupė ir Singapūre įsikūrusi finansinės žvalgybos įmonė.
Ataskaita analizuoja daugiau nei 2 300 milijardierių iš viso pasaulio turtą ir biografijas – ir tyrimo išvados aiškiai paneigia žiniasklaidos piešiamą turtingųjų, kaip savamokslių verslo genijų, įvaizdį.
Be to, kad jie yra kur kas labiau linkę būti baigę universitetą, dar ketvirtis milijardierių turi magistro laipsnį, o vienas iš dešimties yra savo srities mokslų daktaras.
Naujai sudarytas turtingųjų žemėlapis taip pat rodo, kad jie paprastai yra baigę kurį nors vieną tradiciškai prestižiniu laikomą universitetą. Milijardierius kepančių universitetų dvidešimtuke dominuoja populiariausios elitinės JAV aukštojo mokslo institucijos, užėmusios net 16 vietų.
Elitinės institucijos
Pensilvanijos universitetas išleido daugiau milijardierių nei bet kuri kita aukštojo mokslo įstaiga. Po jo rikiuojasi Harvardas, Jeilis, Pietų Kalifornijos universitetas, Prinstonas, Kornelis ir Stanfordas.
Be to, pats tiesiausias kelias į praturtėjimą yra turėti reikalų su pinigais – milijardieriai paprastai savo turtus susikrauna per finansinę veiklą, bankininkystę ir investicijas.
Vis dėlto, yra ir požymių, rodančių, kad superturtingųjų geografija keičiasi. Atspindintis augančią Indijos ekonomiką, Mumbajaus universitetas užima devintąją sąrašo vietą.
Vienintelis į sąrašą patekęs Didžiosios Britanijos universitetas yra 10 vietoje atsidūrusi Londono ekonomikos mokykla, nepalikusi vietos nei Oksfordui, nei Kembridžui.
Rusijos turtuolių skaičiaus didėjimą atspindi 11 vietą užėmęs Lomonosovo Maskvos valstybinis universitetas.
Tačiau JAV universitetų dominavimas toli gražu nereiškia, kad JAV „pagamina“ daugiau milijardierių. Daugiau nei ketvirtis JAV universitetus baigusių milijardierių buvo iš kitų šalių. Tai galiojo ir magistro studijų atveju - 39 proc. jas baigusiųjų turtingųjų buvo iš užsienio šalių.
Taip pat reikia neužmiršti to, kad vidutinis šios grupės amžius yra 63 metai, ir dauguma milijardierių universitetus baigė prieš keturis dešimtmečius.
Parama universitetams
Ryšys su universitetu yra svarbus ir vėlesniame gyvenime. Daugiau nei pusė milijardierių yra įsitraukę į filantropinius projektus ir didžiausia dalis jų labdaros yra skiriama švietimui – o toje kategorijoje būtent aukštojo mokslo institucijos gauna didžiausią dalį finansinės paramos.
Tai paaiškina, kaip Harvardo lėšų rinkimo akcija gali pasiekti ašaroti priverčiantį $6,5 mlrd. tikslą.
Turtas taip pat yra sutelktas nedideliame vietų skaičiuje. Pavyzdžiui, daugiau nei 40 proc. milijardierių Europoje gyvena tik 10 miestų, kurių tarpe pirmauja Maskva ir Londonas. Daugiausiai milijardierių turintis miestas pasaulyje yra Niujorkas.
Daugiausiai milijardierių išleidžia:
1. Pensilvanijos universitetas
2. Harvardo universitetas
3. Jeilio universitetas
4. Pietų Kalifornijos universitetas
5. Prinstono universitetas
6. Kornelio universitetas
7. Stanfordo universitetas
8. Kalifornijos universitetas Berklyje
9. Mumbajaus universitetas
10. Londono ekonomikos mokykla
11. Lomonosovo Maskvos valstybinis universitetas
12. Teksaso universitetas
13. Dartmuto koledžas
14. Mičigano universitetas
15. Niujorko universitetas
16. Djuko universitetas
17. Kolumbijos universitetas
18. Brauno universitetas
19. Masačusetso technologijų institutas
20. Šveicarijos federalinis technologijų institutas Ciuriche
