Nors esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela“, iš tikrųjų senovės Romos laikus menančio posakio prasmė yra truputį kitokia: „sveikos mintys sveikame kūne“. Psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio teigimu, išpuoselėtas kūnas tikrai negarantuoja vidinės ramybės; savo ruožtu sveikos mintys gali svariai prisidėti prie fizinės sveikatos būklės.
Ne tik sveikatos entuziastams ir profesionalams, bet ir plačiajai visuomenei skirtoje parodoje pranešimą apie mąstymo ir emocijų įtaką kūnui skaitysiantis D. Jakučionis įsitikinęs – geras abipusio ryšio tarp fizinės ir emocinės sveikatos supratimas yra pirmas svarbus žingsnis, siekiant sumažinti žmones kamuojančių ligų kiekį ir suteikti pagalbą tiems, kurie gyvena su psichikos ar lėtinėmis fizinėmis ligomis.
Anot psichoterapeuto, mūsų kūnas mums nuolat siunčia pačius įvairiausius signalus. Kai kuriuos iš jų mes puikiai atpažįstame, suvokiame ir į juos reaguojame. Tačiau yra daugybė signalų, kuriuos žmonės – sąmoningai ar ne – ignoruoja.
„Iš esmės mes visi esame dideli nervų kamuoliai, nuolat reaguojantys tiek į fizinius (vidinius ar išorinius) kūno pažeidimus, tiek į nuolat galvoje besisukančias mintis bei patiriamas emocijas“, – sako D. Jakučionis.
Jo teigimu, jei su fiziniais kūno pažeidimais viskas gana paprasta ir aišku, emocijų, minčių ir streso įtaka fizinei sveikatai daugybei žmonių vis dar yra menkai pažįstama teritorija.
„Turbūt daug kam girdėta situacija, kuomet fizinį skausmą patyręs žmogus kreipiasi į medikus, tačiau šie jokių pakitimų nenustato. Ir tik aplankęs visus įmanomus specialistus ir neišgirdęs konkrečios diagnozės, žmogus galų gale susitaiko su mintimi, kad skausmo priežastis gali būti psichologinė“, – tvirtina psichoterapeutas.
Jis pateikė pavyzdį iš savo dešimties metų praktikos, kuomet pacientas, dar 40-ies nesulaukęs vyras, kartais pajusdavęs maudimą, skausmą širdies plote, galiausiai kreipėsi pagalbos į psichoterapeutą.
„Nei šeimos gydytojas, nei kardiologas nerado nieko blogo, visi tyrimai ir parametrai buvo normos ribose. Paklaustas, ar dažnai jaučia nerimą, pacientas atsakė, kad nerimo nejaučia niekada. Paprašiau jo atkreipti dėmesį į situacijas, kuriose pajunta širdies maudimą. Po kurio laiko vyras prisipažino supratęs, kad nerimas iš esmės buvo jo nuolatinė būsena – tiesiog jo kaip tokio pacientas niekuomet neidentifikavo“, – pasakoja specialistas, pabrėždamas, kad nuolatinis stresas dažnai gali būti pačių įvairiausių fizinių negalavimų ar blogos savijautos priežastis.
Specialisto teigimu, signalai, kuriais kūnas mums praneša apie stresą ir psichologinę įtampą, gali būti patys įvairiausi: maudimas, skausmas, kūno dalies aptirpimas, galvos svaigimas ir pan. Anot specialisto, praktiškai bet koks simptomas, kokį tik kūnas gali rodyti, gali pasireikšti tiek dėl anatominių ar fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių.
Kalbėdamas apie vidinę ramybę, streso valdymą ir – tuo pačiu – geresnę savijautą bei fizinę sveikatą, D. Jakučionis išskiria kelis esminius, svarbiausius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą, mitybą ir ritualus (rutiną).
„Tai – tiesiog mūsų kasdieniai įpročiai ar besikartojantys veiksmai, sukuriantys pastovumo, įprastumo, saugumo jausmą“, – paaiškina psichoterapeutas. „Ritualu gali būti bet kas – tuo pat metu valgomi pusryčiai, kavos gėrimas žiūrint pro langą ir t.t. Reikia suprasti, kad vienas sunkiausių jausmų žmogui yra nežinomybė: kai nuolat nežinai, kas tavęs laukia, išvengti streso yra praktiškai neįmanoma“, – konstatuoja D. Jakučionis.
Psichoterapeuto teigimu, ieškant atsakymų į klausimus apie emocinius išgyvenimus, pasitarnauti gali netgi animacija! „Labai neblogas „vadovas“, siekiant suprasti savo – ir ypač savo vaikų – emocijas, yra dvi animacinio filmuko „Išvirkščias pasaulis“ (angl. Inside Out) dalys. Jose vidinės žmogaus emocijos parodytos itin taikliai ir suprantamai“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Jis taip pat pritaria nuomonei, kad emocinius išgyvenimus ir psichologines problemas patiriantys žmonės turėtų susilaikyti nuo socialinių tinklų programėlių naudojimo išmaniuosiuose telefonuose.
„Naršyti socialiniame tinkle telefone ir kompiuteryje – du skirtingi dalykai. Kompiuteris suteikia daugiau kontrolės ir neleidžia taip panirti į begalinį turinį“, – akcentavo D. Jakučionis.
