Kino ekranuose nuo 1/18/2019
Genealusis Holivudo režisierius M. Night Shyamalan sugrįžta sujungdamas dvi savo originalias istorijas – 2000 metų „Nepalaužiamasis“ ir 2016 metų „Skilimas“ – sprogstančiame ir visiškai naujame trileryje „Stiklas“. Šioje juostoje Deividas Danas persekioja Kevino Vendelio Krambo antgamtinę būtybę Žvėrį, kol šešėliuose tūnantis paslaptingasis vienišius ir genijus Elaidža Praisas, dar žinomas Pono Stiklo vardu, tampa dirigentu, slepiančiu paslaptis kritiškai svarbias abiem vyrams.

Kino ekranuose nuo 1/11/2019
Milijonierius Filipas patyrė sunkią traumą ir liko paralyžiuotas. Kriminalinę praeitį turinčiam Delui gana sunku susirasti darbą, o ir jis pats truputėlį tingi ką nors dirbti. Nuo kaklo iki kojų paralyžiuotas Filipas pasisamdo linksmų plaučių vaikiną, visai netinkamą būti asmeniniu slaugytoju, o dviejų skirtingų vyrų likimai susipins visam gyvenimui, kurį kiekvienas iš jų supranta savotiškai. Filmas sukurtas pagal kritikų ir publikos išliaupsintą prancūzų juostą „Neliečiamieji“.

Tarp pilkų debesų
Prieš pradedant kalbėti apie Mariaus Markevičiaus filmą „Tarp pilkų debesų“ (Ashes in the Snow), reikia susitarti dėl vieno – šis filmas visų pirma orientuotas į užsienio žiūrovus. Tai liudija ne tik tarptautinė komanda, filme angliškai prabilę lietuvių tremtiniai, premjera Los Andželo kino festivalyje ar ekranizacijai pasirinkta tarptautinio pripažinimo sulaukusi Rūtos Šepetys knyga. Ir pats režisierius, paklaustas, kas yra jo filmo tikslinė auditorija, tarė: „Visas pasaulis“, o išankstinėje premjeroje dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad šiuo filmu „pasaulyje liudysime savo tiesą apie tai, kaip net ir ypatingai naikinama tauta sugebėjo pasipriešinti ir išlikti“. Spaudos konferencijoje šį siekį – supažindinti Vakarų žiūrovą su jam iki šiol nežinomu Lietuvos istorijos tarpsniu ir lietuvių trėmimais į Sibirą – kartojo ir kūrybinės grupės nariai. Ir tai įvyko - šią savaitę filmas debiutuoja Jungtinių Valstijų kino salėse.

Sukeisti kalėdų seneliai
Kalėdiniu laikotarpiu mus visus aplanko noras žiūrėti filmus, kurie atspindi būtent šį laikotarpį. Ir nesvarbu, kad tą filmą mes jau esame matę šimtus kartų. Dažniausiai tie filmai nebūna kažkokie ypatingi, neturi įspūdingų vaidybinių elementų, kažkokio mistiškai gero garso takelio, ar labai gilios sukrečiančios istorijos. Bet būtent šie filmai turi savyje tai, ko neturi jokie kiti kino projektai – tą gėrį ir magiją, kuria alsuoja didžiausios metų šventės. Ir turbūt dėl to kiekvienas metais sulaukiame vieno ar kito Kalėdoms skirto filmo. O kur geriau pajusime magiją, jei ne kino teatre? Naujausias šį malonumą suteikiantis darbas – „Sukeisti Kalėdų seneliai“.

Kino ekranuose nuo 12/28/2018
Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas pakviečiami susitikti su karaliene. Vizito metu tiesiog Bekingemo rūmuose įvykdoma žmogžudystė, o nusikaltėlis raštelį, kuriame žymiajam detektyvui pateikia ultimatumą: arba Holmsas išsprendžia nusikaltimo mįslę, arba po keturių dienų bus nužudyta pati karalienė. Laukia neprilygstamas bylos tyrimas, kurio metu sužinosime, kad nuo bičių-žudikių geriausia gintis pistoletu ir kad selfis atsirado ne kartu su mobiliaisiais telefonais, o XIX-ame amžiuje.

Šaltasis karas
Režisierius Pawelas Pawlikowskis („Oskaras“ už geriausią 2013 metų užsienio filmą „Ida“) sugrįžta į kino ekranus su išskirtiniu ir jau tarptautinį pripažinimą pelniusiu filmu „Šaltasis karas“ („Cold War“), kuris šiemet apdovanotas Kanų kino festivalio prizu – geriausio režisieriaus kategorija. Filmas sukėlė tikrą ažiotažą – dėl teisės jį rodyti varžosi viso pasaulio prestižiniai kino festivaliai.

Kino ekranuose nuo 12/21/2018
Artūrą, gimusį iš Atlantidos karalienės Atlanos ir paprasto švyturio prižiūrėtojo meilės, aplanko Atlantidos princesė Mera. Aplanko ne be priežasties: pasirodo, Artūras turi brolį Ormą, kuris siekia suvienyti visas povandenines būtybes ir paskelbti karą žmonėms, užteršusiems pasaulio jūras. O jam pasipriešinti gali tik Artūras – žmogaus ir deivės sūnus, galingasis Akvamenas. Dabar jis sužino visą tiesą apie dievams prilygstančias savo stebuklingas galias ir apie jam skirtą karaliaus likimą.

Namas, kurį pastatė Džekas
Skandalingasis danų kino režisierius Larsas Von Trieras po pakankamai ilgos pertraukos sugrįžta su dar vienu kontraversišku projektu – smurtu persmelktu tamsiu trileriu „Namas, kurį pastatė Džekas“ apie balsus galvoje girdintį serijinį žudiką, 8 dešimtmetyje siautėjusį JAV, kuris gali šokiruoti net ir viską mačiusius kino gurmanus.

Kino ekranuose nuo 12/14/2018
Visi žino Žmogaus-voro istoriją: radioaktyvus voras įkanda Piteriui Parkeriui ir vaikinas tampa antžmogiškų galių turinčiu superherojumi. Tačiau pasirodo, kad Visatų yra daug ir kiekviena jų turi sąvajį Žmogų-vorą. Kai visai multivisatai iškyla grėsmė, atskirai nė vienas iš jų nėra pajėgus jai pasipriešinti. Kiekvienas Žmogus-voras yra kitoks ir unikalus, račiau tik suvieniję jėgas šie superherojai įstengs pasipriešinti galingam piktadariui ir apsaugoti nusistovėjusią savo pasaulių tvarką.

Benas sugrįžo
Iš pirmo žvilgsnio „Benas sugrįžo“ puikiai tinka šventinio kino laikotarpiui: jis paliečia itin aktualią šalies opioidų krizę, turi nemažai kalėdinio filmo požymių, o svarbiausia, tikrą dovanėlę kino mėgėjams – Julią Roberts. Kino žvaigždė ir 21-erių metų Lucas Hedgesas (nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį „Manchester by the Sea“) vaidina mylinčią mamą, kuri Kalėdų išvakarėse suvokia, kaip giliai įklimpęs yra jos nuo narkotikų priklausomas sūnus. Scenarijaus autorius ir režisierius Peteris Hedgesas (Lucaso tėvas) sukūrė įtraukiantį, jautrų ir dramatišką pasakojimą.

Kino ekranuose nuo 12/07/2018
Vos 16-os Merė jau buvo Prancūzijos karalienė. 18-os tapusi našle, ji atsilaikė prieš spaudimą dar kartą ištekėti, o nusprendė grįžti į gimtąją Škotiją ir pareikšti savo teises į sostą. Tačiau Škotiją, kaip ir Angliją, valdo karalienė Elžbieta I. Konkurentės tiek politikoje, tiek meilėje, abi moterys privalo atrasti būdą naviguoti vyrų pasaulyje ir atrasti pusiausvyrą tarp santuokos ir nepriklausomybės. Kai Merė meta iššūkį Elžbietai, prasideda nuožmi intrigų kova, pakeitusi istorijos tėkmę.

Sicilietiška vaiduoklių istorija
1993 metų lapkritį Sicilijos mafija pagrobė vienuolikmetį Giuseppe Di Matteo, kad nutildytų jo tėvą – gangsterį, tapusį „pentito“, t.y., perbėgėliu, ėmusiu bendradarbiauti su policija. Mafijos boso Giovanni Brusca įsakymu pagrobėjai berniuką laikė nelaisvėje ir kankino 779 dienas – daugiau nei dvejus metus. Kai tai nepadėjo užčiaupti jo tėvo, jie tuo metu jau 13-metį Giuseppe pasmaugė ir ištirpino jo kūną rūgšties vonioje, kad paslėptų įkalčius.