„Atėjo metas paneigti mitą, kad studentų sėkmę nulemia dėstytojai – jie ilgą laiką nešiojo šią naštą, tačiau iš tikrųjų negalima dėti lygybės ženklo tarp dėstytojo darbo ir studento sėkmės ar nesėkmės. Studentas pats turi dėti visas pastangas tam, kad išmoktų, o ne laukti, kol jį išmokys“, – sako švietimo ekspertė Cathia Jenainati iš prestižinio Voriko universiteto Didžiojoje Britanijoje, kuri balandį kartu su kolege dr. Jo Angouri lankėsi Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir vedė mokymus dėstytojams.
Mažiau paskaitų, kur pasakoja dėstytojas
Lietuvoje viešėjusios ekspertės dirba Voriko universitete (angl. University of Warwick), vienoje prestižiškiausių Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų, kuri nuo pat įkūrimo 1965-aisiais nebuvo pasitraukusi iš šalies geriausių universitetų dešimtuko – tokiu pasiekimu pasigirti gali tik Oksfordas ir Kembridžas.
Apsilankymo VDU metu tyrėjos vedė mokymus, kurie buvo skirti dėstytojų didaktinių gebėjimų tobulinimui – ekspertės pasidalino savo ilgamete patirtimi taikant į studentus orientuotą ir problemų sprendimu grįstas studijas, užtikrinant aktyvesnį studentų dalyvavimą.
„Siekiame skatinti taip vadinamas nedirektyvias studijas, kai remiamasi konkrečių, realių problemų sprendimu, yra mažiau paskaitų, kuriose pasakoja dėstytojas, o daugiau užsiėmimų, kur studentai įsigilina į problemą ir susieja ją su pasauliu, siūlo sprendimus. XXI amžiuje studijų programos turi išnaudoti studentų privalumus – dabartiniai studentai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie studijavo prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų“, – paaiškina Voriko universiteto Tarpdisciplininių studijų departamento vadovė ir Artes Liberales studijų vadovė C. Jenainati.
Studentams – daugiau laisvės ir atsakomybės už save
Pasak profesorės, sunkiausias ir kartu vienas svarbiausių įgūdžių, kurį šiandien turi turėti kiekvienas dėstytojas, yra gebėjimas atsisakyti nurodinėjimo, valdžios ir tuo pačiu išsaugoti autoritetą, pagarbą studentų akyse. Tai itin sunku pasiekti vyresnės kartos dėstytojams, kuriuos išugdė autokratiški, įsakmūs pedagogai. Esminis iššūkis – atrasti pusiausvyrą: viena vertus, paskirti užduotis, sudaryti studijų programą, vertinti atsiskaitymus, tačiau, kita vertus, leisti studentams eksperimentuoti, rasti savus sprendimus, duoti jiems laisvės.
„Kalbame ne apie reikalingus atskirus įgūdžius, o apie platesnį lygmenį – keistis turi pati mąstysena, suvokimas, kam priklauso mokymosi patirtis. Reikia dirbti su studentais kaip su nepriklausomais, kritiškai mąstančiais žmonėmis, veikti ir kurti bendrai, vystant mokymosi bendruomenę, kurioje kiekvienas turi savo vaidmenį“, – sako dr. Jo Angouri, Voriko universiteto Taikomosios lingvistikos centro bakalauro studijų vadovė.
Savo ruožtu, studentai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už save ir įsipareigoti dėti visas pastangas. „Jei darbe, pavyzdžiui, restorane klientas sako, kad kava paruošta netinkamai, mes prisiimame atsakomybę ir atsiprašome – nesakome, kad kaltas vadovas. O jei studentas nededa pastangų, gauna prastą pažymį, jis kaltina dėstytoją, kad neišmokė. Laikas keisti tokį požiūrį“, – pabrėžia prof. Cathia Jenainati.
Globalūs mąstytojai
Viešnios iš D. Britanijos tikina, kad bendradarbiaujančius universitetus sieja ambicijos orientuotis į studentus ir akcentuoti vietinį kontekstą – mąstyti globaliai, tačiau veikti lokaliai.
„Tiek VDU, tiek Voriko universitetas stengiasi, kad studentai būtų socialiai atsakingi ir naudingi savo vietos bendruomenėms. Šiandien visi mąsto globaliai, ir mes norime, kad studentai būtų pasaulio piliečiai, globalūs mąstytojai, tačiau kartu jie turėtų kreipti dėmesį ir į vietinę padėtį – jei absolventas po studijų išvažiuoja į užsienį, tai nėra sėkmės ženklas“, – sako prof. C. Jenainati.
Britų tyrėja taip pat pažymėjo, kad šiandien akademiniame pasaulyje reikėtų labiau vertinti humanitarinius mokslus – net ir JAV, Australijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
„Kalbant apie vertybes, kurios peržengia materializmo ribas ir kurių dėka visuomenė yra teisingesnė, humaniškesnė – humanitarinių mokslų studijos yra kaip tik tai, ko reikia. Nesvarbu, koks geras būsi daktaras ar inžinierius, jei pasaulyje bus pilna rasizmo, lyčių nelygybės, politinės korupcijos. Būtent humanitariniai mokslai reikalauja iš mūsų atsakomybės už tai, kad pažeidžiamos žmogaus teisės ar nėra puoselėjama įvairovė, lygybė“, – sako Voriko universiteto profesorė.
VDU informacija
