Režisavo: Johannes Roberts. Vaidina: Sistine Rose Stallone, Nia Long, Corinne Foxx, John Corbett
B kategorijos siaubo filmų kūrėjas Johannesas Robertsas, kuris prieš metus pristatė itin prastą antrąją „Nepažįstamųjų“ dalį bei 2017 metais neblogai pasidarbavo ties psichologiniu trileriu apie ryklius žmogėdras „47 metrai“, kviečia į pastarojo tęsinį, kuriuo jis ir vėl bandys dėka kraugeriškų žuvų išpuolių išgąsdinti silpnų nervų žiūrovus.
Kiekvienas iš mūsų turi taip vadinamų „guilty pleasure“ tipo filmų kategoriją, kurie nėra geri, bet kuriuos visai smagu žiūrėti norint užsimiršti. Filmai apie visokiausius pavojingus vandens gyvius dažnai priklauso šiai kategorijai. Viskas prasidėjo, žinoma, nuo nemirtingo Steveno Spielbergo šedevro „Nasrai“. Gaila, kad beveik visi po jo sekę filmai apie ryklius buvo ne tokie įspūdingi. Beveik... Nes iš tokių geresnių ir vertų dėmesio projektų, kurie leidžia patirti baimę ir įtampą, galima įvardyti „Seklumą“, „Megalodoną“, „Žydrą gilią jūrą“ ir „Nasrus 2“.
Tačiau tai išimtys iš taisyklės, nes dažniausiai tokio pobūdžio juostos primena pigius trileriukus, kurie pasiteisina tik dėl įtampos bei kvailų veikėjų poelgių, bet ne dėl sklandžiai vystomos istorijos ar nuostabą keliančių naujovių.
Jei nieko per daug nesitikėsite iš antrosios „47 metrų“ dalies (kuri iš tikrųjų nėra joks tęsinys, o tik dar vienas filmas apie ryklius, kurį režisavo Johannesas Robertsas), jūsų lauks visai smagi pramoga. Juostos siužetas yra paprastas kaip dvi kapeikos – paikos ir norinčios patirti ekstremalius pojūčius merginos nusprendžia panerti po vandeniu į tokią vietą, kuri nėra saugi, bet vizualiai patraukli. Jos tą padaro, ir – kaip netikėta – po tam tikro laiko pradeda gailėtis, mat užgriuvus pagrindiniams išėjimui iš povandeninių griuvėsių, po kuriuos jos nusprendė panardyti, joms tenka ieškoti kito. Taip, jos jį randa, tačiau jis yra apsuptas išalkusių ryklių. Štai ir visas pasakojimas.
Bet tokia primityvi istorija čia buvo tik pretekstas, nes juostos kūrėjas mums paruošė kai ką daugiau nei pirmame 2017 metais pasirodžiusiame filme. Tad gilintis į siužetą per daug nereikia. Svarbiausiu šio filmo akcentu tampa išgyvenimas vandenyje, kur žmogus yra labai lengvu visokiausių padarų grobiu. Ir ne bet koks išgyvenimas, o išgyvenimas mažose patalpose ir tuneliuose, kurie suteikia dar ir tam tikrą klaustrofobišką efektą. Todėl ir įtampa auga su kiekviena minute, nes pirmiausia nežinai, kas pasirodys už kampo, o antra – žmogui yra nepatogu judėti tokiose vietose, kas dar labiau apsunkina jo išgyvenimo galimybes. Ir to pilnai užtenka, kad peržiūra įgautų atitinkamą baugią atmosferą. Vien dėl jos ir sukeltos įtampos žiūrovams neteks nuobodžiauti kino salėje.
Ryklių atakos sukurtos pakankamai tikroviškai ir baisiai, kas irgi suteikė filmui šarmo. Patys personažai labai šabloniški, todėl dėl jų likimo per daug jaudintis nesinori, bet užtat jų pastangos norint išgyventi po vandeniu yra išties gerbtinos, todėl bent jau kaip žmonės, kurie padarė daug kvailų klaidų, jie nusipelno elementarios pagarbos.
Einant žiūrėti pigių filmų apie ryklius tikrai nereikia tikėtis vaidybos, atnešančios „Oskarų“ nominacijas. Svarbu, kad aktoriai bent jau sugebėtų išspausti įtikinamas išgąsčio emocijas. Ir tą jie čia padarė neblogai. Filme galima pamatyti debiutuojančią kine Sylvesterio Stallones dukrą Sistine Rose, iš komedijos „Penktadienis“ žinomą Nia Long, dviem „Auksiniams gaubliams“ nominuotą Johną Corbettą bei Brec Bassinger su Corinne Foxx.
Apibendrinus, iš šio filmo gausite tai, kas priklauso – įtampos, veiksmo, kvailų personažų ir nemažai kraujo. O ko daugiau galima tikėtis iš mažo biudžeto projekto apie ryklius? Tai paprastai atrodantis, bet įtampos nestokojantis ir keliais naujais triukais galintis pasigirti trileris, kurio tema tampa kvailų žmonių akistata su kraugeriškais rykliais. Kraujas, veiksmas ir siaubas čia liejasi laisvai, o to ir pilnai užtenka užtikrinti neblogą šiurpuliukus sukeliančią pramogą kino salėje.
