Kone visos žiniasklaidos priemonės pranešė, kokie yra naujųjų parlamentarų kovos su alkoholio vartojimu rezultatai: drastiškai pakėlus akcizus, iš legalaus alaus akcizų į šalies biudžetą šį kovą surinkta 26 proc. mažiau nei pernykštį kovą, iš spiritinių gėrimų - 79 proc. mažiau.
Iš pirmo žvilgsnio reikėtų tuo džiaugtis - žmonės mažiau geria. Deja, taip nėra. Žmonės nepradėjo mažiau svaigintis. Paprasčiausiai ėmė rinktis alternatyvas - perka alkoholį kaimyninėse valstybėse, nelegaliuose „taškuose“, ieško naminės degtinės ir t.t.
Tačiau politikai nuleido negirdomis faktą apie milžiniškų lėšų nesurinkimą į biudžetą. Nenori pripažinti, kad patyrė fiasko: žmonės mažiau svaigintis nepradėjo, o biudžetas prarado tiek pinigų, kuriais, beje, finansuojamas sportas ir kultūra. O būtent sportas ir kultūra yra vienos iš efektyviausių priemonių kovojant su svaigalų vartojimu.
Šiuo fiasko karas prieš svaiginimąsi nebaigtas. Politikai ketina griebtis įvairių ribojimų. Vienas jų - trumpinti prekybos alkoholiu laiką parduotuvėse. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai šauni idėja, paskatinsianti mažiau gerti. Nes, pavyzdžiui, jei po 15 val. sekmadienį užsimanysite nusipirkti svaigalų, to nebegalėsite padaryti (tiesa, tokiam Vyriausybės nutarimui dar turi pritarti ir Seimas). Bet tai yra ne kas kita, kaip maitinimo įstaigų ir nelegalios prekybos protegavimas. Jei jau kas būtinai norės išgerti, tai nueis į „tašką“ ar į kavinę ir ten išgers. Kartu dar ir pavalgys, duodamas kavinei užsidirbti daugiau. Įdomu, ar politikai tokius siūlymus gimdo iš bukumo, ar veikiami maitinimo įstaigų lobistų.
Kad tokiais ribojimais nieko nepasieksime, yra akivaizdu, nes jau turime panašios patirties. Štai rugsėjo 1-ąją svaigalų parduotuvėse įsigyti draudžiama jau daugiau nei 10 metų. Ir niekada tiek daug girto jaunimėlio nesišlaisto gatvėmis, kaip rugsėjo 1-ąją. Pasirodo, jos išvakarėse pardavimas išauga keliasdešimt procentų. Kitaip tariant, žmonės apsirūpina iš anksto. Galbūt nusiperka net daugiau alkoholio, žinodami, kad rytojaus dieną to negalės padaryti.
Dar du ketinimai - leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotoms parduotuvėms ir visiškai uždrausti jo reklamą. Ir manote, kad dėl to žmonės mes gerti? Pavyzdžiui, narkotikų reklama yra uždrausta, jų nė specializuotose parduotuvėse įsigyti negalima, bet kaip yra Lietuvoje narkomanų, taip yra.
Be to, norima įtvirtinti, kad specializuota parduotuvė gali būti tik vietovėje, kurioje yra ne mažiau nei 10 tūkst. gyventojų. Net kai kuriuose rajonų centruose tiek žmonių negyvena, tad specializuotų parduotuvių ten steigti nebus galima. Pasekmės? Parduotuvėse, ypač kaimiškose, pajamos iš alkoholio pardavimo sudaro didelę dalį visų pajamų. Jei specializuotų parduotuvių steigti ten bus neįmanoma, ar neatsitiks taip, kad kai bus uždrausta prekiauti svaigalais, verslininkai iš viso parduotuves uždarys, nes jos dirbs nuostolingai? Ar nebus taip, kad tada net duonos nusipirkti žmonės turės važiuoti keliolika ar keliasdešimt kilometrų į didesnį miestą?
O labiausiai šiurpina faktas, kad Seimas, imituodamas kovą su alkoholiu, visiškai nekreipia dėmesio į kovą su narkotikais. Netgi atvirkščiai. Seime jau atsirado iniciatyva palengvinti gyvenimą narkomanams. Nuo sausio įsigaliojo nuostata, kad už narkotikų vartojimą administracine atsakomybe išsisukti nebeįmanoma, gresia baudžiamoji. Ir ką manote? Seimo liberalė Aušrinė Armonaitė registravo pataisą, kuria nori šią „neteisybę“ ištaisyti. Anot jos, užtenka ir administracinės atsakomybės. Nenustebčiau, jei keistas naujasis Seimas šią pataisą palaimintų.
Šaltinis: Respublika.lt
