Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, o grįžimas labiau domina Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje gyvenančius tautiečius, kurių socialinė ir ekonominė padėtis pablogėjo, rodo apklausa.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu. Daugiau besidominčiųjų grįžimo galimybėmis yra tarp gyvenančiųjų Rusijoje (61 proc.), Jungtinėje Karalystėje (51 proc.). Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis sudaro 43 procentus.
„Labiausiai mus nustebino, kad gyvenimo užsienyje trukmė tik labai fragmentiškai lemia lietuvių svarstymus sugrįžti. Tai reiškia, kad nori ar svarsto apie grįžimą ir tie, kurie išvyko visai neseniai, prieš metus-dvejus, ir lygiai taip pat svarsto prieš dešimt metų išvykusieji. Nors intuityviai mes buvome linkę galvoti, kad tie, kurie gyvena ilgiau, yra įleidę šaknis, jiems kažkiek sunkiau būtų grįžti“, – pristatydamas apklausos rezultatus Seimo Užsienio reikalų komitete sakė užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.
URM, įgyvendindama „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programą, kasmet užsako užsienio lietuvių poreikių apklausos atlikimą.
80 proc. apklaustųjų tvirtina, jog kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tereikia asmeninės iniciatyvos, o lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus – tai patvirtino 89 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė užsienio lietuvių kasdieninį lietuvių kalbos vartojimą ir lietuviškų knygų skaitymą, jų rekomendavimą kitiems įvardijo kaip savo asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę. Beveik 60 proc. užsienio lietuvių sutinka ar labiau sutinka nei nesutinka su teiginiu, kad net ir nebūdami Lietuvoje, jie dalyvauja Lietuvos politiniame, ekonominiame, mokslo, kultūros ir sporto gyvenime. Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe (77 proc.), dalyvavimu rinkimuose (56 proc.) ir dalyvavimu Lietuvoje vykstančiuose renginiuose bei kultūriniame gyvenime (42 proc.).
80 proc. apklaustųjų tvirtina, jog kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tereikia asmeninės iniciatyvos, o lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus – tai patvirtino 89 proc. apklaustųjų.
Paskatos, kurios labiau motyvuotų išvykusiuosius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, įvardijamos šios: internetinis balsavimas (73 proc.), dviguba pilietybė (14 proc.), lietuvių emigracijoje draugiškesnis požiūris (10 proc.), bendruomenės plėtra (10 proc.). Pastebėtina, kad priklausymas užsienio lietuvius vienijančioms bendruomenėms ir organizacijoms, palyginti su 2014 m., išaugo tik 2 proc. ir siekia 39 proc.
Šiemetinis tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų ketina balsuoti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, 31 proc. teigė neplanuojantys to daryti, 26 proc. nurodė esantys neapsisprendę. Didžioji dalis (73 proc.) neketinančių dalyvauti rinkimuose nurodė, kad juos balsuoti paskatintų galimybė savo valią pareikšti internetu, gavimas daugiau informacijos (33 proc.) bei atskiros užsienio lietuviams skirtos rinkiminės apygardos sudarymas (17 proc.).
Apklausa patvirtino, jog užsienio lietuvių domėjimasis Lietuva ir toliau išlieka didelis – 93 proc. teigė stebintys įvykius ir naujienas Lietuvoje. Beveik visi jie gauna informaciją iš žiniasklaidos, dažniausiai iš interneto (87 proc.), tuo tarpu spausdintus leidinius kaip informacijos šaltinį nurodė tik 3 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad aktualios informacijos užsienio lietuviams sklaidą tiek valstybės institucijos, tiek užsienio lietuvių organizacijos galėtų efektyviau vykdyti per socialinius tinklus – palyginti su 2014 m. duomenimis, itin išaugo antro pagal svarbą informacijos kanalo – socialinių tinklų – populiarumas, siekiantis 75 proc. (2014 m. – 45 proc.).
Internetu vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 1 720 užsienio lietuvių (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau nei 6 mėn.) iš 55 šalių. 64 proc. respondentų buvo iš ES šalių (daugiausia iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos), likusieji 36 proc. – iš kitų šalių (daugiausia iš Norvegijos, JAV). 2016 m. užsienio lietuvių apklausa bus atliekama šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais.
URM informacija
