Papildomos sąjungininkų pajėgos Baltijos jūros regione ir atsparumą ugdanti visuomenė, esanti pajėgi atremti hibridines grėsmes – raktas į saugią ateitį, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras lapkričio 8 d. Bukarešte dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo aptarta saugumo padėtis regione bei NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimas.
Pasak L. Linkevičiaus, būtų neatsakinga užmerkti akis prieš tebesitęsiančią Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje, jos aktyvų įsitraukimą į pilietinį karą Sirijoje, o taip pat ir veiksmus Baltijos jūros regione, kur aktyviai stengiamasi destabilizuoti Europos saugumo architektūrą.
„Saugumo padėtis Baltijos jūros regione tiesiogiai įtakoja saugumą visoje transatlantinėje erdvėje. Kai matome veiksmus, kuriais siekiama pažeisti saugumo padėtį, turime atitinkamai adaptuoti NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones“, - sakė ministras.
Anot jo, Baltijos šalyse ir Lenkijoje planuojami dislokuoti daugiašaliai batalionai turi būti tinkamai parengti ir aprūpinti, kad būtų pajėgūs reaguoti į bet kokią galimą agresiją. Be to, turi būti pašalintos visos kliūtys, kad esant reikalui į regioną laiku ir be trukdžių galėtų atvykti sąjungininkų pastiprinimo pajėgos.
L. Linkevičius susitikime taip pat pabrėžė visuomenių atsparumo didinimo, energetinio saugumo, gynybos nuo dezinformacijos ir kibernetinių išpuolių bei kitų hibridinių grėsmių svarbą. „Kaip parodė šie metai, nuo jų nėra apsaugoti net pajėgiausi sąjungininkai“, - sakė jis.
Ministrų susitikime Bukarešte buvo apžvelgti tarptautinę saugumo aplinką destabilizuojantys Rusijos veiksmai euroatlantinėje erdvėje, ypač Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionuose bei NATO pastangos sustiprinti pažeidžiamiausių jos narių saugumą.
NATO vadovų susitikime Varšuvoje liepos 8-9 d. nuspręsta Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotaciniu pagrindu dislokuoti po daugiašalę bataliono dydžio kovos grupę (angl. enhanced forward presence). Taip pat sutarta dėl atitinkamų priemonių Aljanso pietryčiuose (angl. tailored forward presence), tarp kurių – daugiašalės brigados steigimas Rumunijoje, gausesnės NATO pajėgos ore ir jūroje.
Ministrai sutarė, kad visapusiškas ir neatidėliotinas Varšuvos sprendimų įgyvendinimas turi būti pagrindinis NATO veiklos prioritetas. Todėl bus stengiamasi išlaikyti Aljanso narių solidarumą ir vienybę, stiprinti transatlantinį ryšį, skatinti glaudesnį NATO ir ES bendradarbiavimą.
NATO rytų flango valstybių Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos saugumo politikos dialogas buvo inicijuotas 2015 m. lapkritį Bukarešte surengtu šių šalių vadovų susitikimu. Vėliau dialogas buvo tęsiamas užsienio reikalų ministerijų saugumo politikos direktorių lygiu – tokie susitikimai šiais metais įvyko gegužę Prahoje ir spalį Vilniuje.
