Prisiglaudusi po NATO sparnu Lietuva pastaruosius keletą jautėsi saugiai net ir nesirūpindama iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei, ar kaip ją modernizuoti. Tačiau Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiai Baltijos šalis pabudino iš letargo miego ir privertė ieškoti išeičių kaip stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Pirmieji susipratimo ženklai - šauktinių grąžinimas. Lietuva vėl turės nuolat rengiamą karinį rezervą, kuris karinės agresijos atveju galėtų stoti į kovą su okupantu.
2015 m. metais gynybos biudžetas sudarė 425 mln. eurų arba 1,15 proc. Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP). Kitais metais krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus 150 milijonų didesnis ir sudarys 575,2 mln. eurų arba 1,48 proc. BVP. Dabar esame tarp tų kelių NATO šalių, kurios didina gynybos biudžetą ir pagal lėšų gynybai skyrimą esame 19 vietoje tarp 28 NATO valstybių.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad siekiant modernizuoti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę pradėti įvairūs ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo ir modernizavimo projektai.
„Pirmiausiai ateinančiais metais turėtumėme tikėtis taikos. Tačiau džiaugiuosi, kad ateinančiais metais į Lietuvos kariuomenę ateis virš 3000 savanorių. 2016 metais toliau tęsime kariuomenės modernizavimą ir pirmiausiai paminėčiau jau pasirašytą kontraktą dėl haubicų iš Vokietijos. Tikiuosi, kad bus pasirašyta sutartis dėl pėstininkų kovinių mašinų, yra atnaujinama karių apranga, amunicija, automatiniai ginklai, prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė. Tai ateinančius metu galima vadinti kariuomenės stiprėjimo ir valstybės apginamumo didėjimo metai“, - teigia J. Olekas.
Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tikina, kad 2016 metais karinės technikos prasme svarbiausia yra haubicų PzH2000 pristatymas į Lietuvą, bei kovos mašinų BOXER sutarties pasirašymas. O tai reikštų, kad pirmąsias kovos mašinas galėtumėme gauti jau 2017 m.
Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis sutinka, kad tai yra reikšmingiausi įvykiai ir priduria, kad kovinių mašinų sandoris gali kainuoti maždaug apie 330 milijonų eurų. Už tai įsigysime 88 pėstininkų kovines mašinas BOXER dviem greitojo reagavimo batalionams.
„Tai yra labai gerai šarvuotos ir ginkluotos pėstininkų kovinės mašinos, pajėgios manevriniai gynybai ir kontratakai. Tokie pirkiniai, kaip Panzer haubicos ir „Boxeriai“ jau sukuria atgrasymo faktorių. Panzer haubicos gali labai dideliu atstumu, taikliai ir labai sutelkta ugnimi naikinti priešų taikinius jiems dar artėjant prie mūsų arba tik įvažiavus į mūsų teritoriją. Tai yra atstumas, per kurį priešo technika mūsų negali pasiekti“, - dėsto A. Matonis.
Tačiau be šios karinės technikos 2016 metais tęsiami prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų pirkimai. D. Antanaitis sako, kad kol kas nėra aišku, kokia bus Lietuvos priešlėktuvinė gynyba, nors viešojoje erdvėje kalbama apie NASAMS 2 norvegų gamybos sistemas, kuri yra vidutinio nuotolio.
Aleksandras Matonis sako, kad nereikėtų pamiršti ir JAVELIN prieštankinių raketų kompleksų, dėl kurių pirkimo sutartį turėtumėme pasirašyti jau 2016 metų pradžioje.
„Tik praėjusią savaitę buvo priimtas JAV valdžios sprendimas tokią ginkluotę eksportuoti į Lietuvą. Tai yra viena pažangiausių prieštankinių sistemų pasaulyje „JAVELIN“. Ji naikina tankus 3,5 km. atstumu, principu iššovei ir pamiršai. Tai yra nepaprastai geras ir galingas ginklas, o jo veikimo efektyvumas yra arti 100 proc. Tai yra labai brangus ginklas, kurių Lietuva nusipirko prieš beveik 12 metų, tačiau nedaug. Ateinančiais metais planuojama dar įsigyti 76 paleidėjus ir daugiau kaip 200 raketų. Tai nepaprastai didelis kiekis ir iš esmės tokio kiekio pakaktų sunaikinti penktiems tankų batalionams, o viename batalione, pagal Rusijos doktriną, yra 41 tankas“, - teigia ekspertas.
Pasak ginkluotės eksperto D. Antanaičio, jeigu Lietuva 2016 gaus numatytą ginkluotę ir pasirašys suplanuotas sutartis, taps viena galingiausia regione.
„Galima sakyti, kad sausumos pajėgoms bus paklotas stiprus pagrindas ant kurio būtų galima lipdyti visa kita. Ir įvykdžius planą, mes būtumėme pažangiausia kariuomenė savo regione, netgi drįsčiau teigti, kad ir Europoje neskaičiuojant laivyno ir aviacijos, kalbant tik apie sausumos pajėgas. Mes būtumėme viena pažangiausių ir galingiausių kariuomenių, nes reikia skaičiuoti ne pagal vienetus, o apie skaičių, kiek jų tenka vienam gyventojui ir kokia kokybė“, - teigia D. Antanaitis.
