Buldozeriu stumiamas nereikalingas referendumas
2006 m. prelato Mykolo Krupavičiaus palaikų perkėlimui iš Čikagos į Lietuvą (Kauną), įkūrėme Komitetą. Po perlaidojimo Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, Komitetas susirinko aptarti kaip pavyko renginiai Čikagoje ir Lietuvoje. Padėkojome vieni kitiems už gražų bendradarbiavimą ir nusprendėme atsisveikinti. O čia driokstelėjo žinia, kad Pilietybės įstatymas dėl dvigubos pilietybės (galiojo nuo 2003 m. sausio 1d. – 2006 m. lapkričio 13 d.), atšaukiamas – LR Konstitucinio teismo pirmininkas E. Kuris (buvęs TSKP narys), nusprendė, kad, remiantis „konstitucinėmis dvasiomis“, 12 str. žodis „atskiras“, negali būti taikomas plačiai, o dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai… Taip atsirado KT doktrina, kuri, beje, yra visiškai neteisinė. Per trejų metų laikotarpį, iki šių išaiškinimų, spėta suteikti galimybę išlaikyti LR pilietybę per tris tūkstančius užsienio lietuvių, ypač JAV išeivijai. Svarbiausia, kad į įstatymą buvo įtraukti įstatymo nustatyti atskiri atvejai ir lietuvių kilmės asmenys.

Pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualesnis Lietuvoje gyvenantiems piliečiams
Sekmadienį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius sujungs bendra pareiga ir atsakomybė: prie balsadėžių atėję piliečiai spręs Lietuvos likimą. Prezidento rinkimuose tautiečiai rinks tą, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai, taip pat pasisakys referendume, ar gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės galės ją išlaikyti ir priėmę kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Šiandien Konstitucija pilietybės įgijimą ir praradimą apibrėžia labai griežtai, tad kasmet per 1000 Lietuvos piliečių praranda gimtosios šalies pasą. Užsienio lietuviams atstovaujanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) apie skaudų pilietybės praradimo klausimą kalba jau nuo 2006 m. ir skatina gimimu įgytos pilietybės neatimti. PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Italijos lietuvė Aurelija Orlova tiki, kad šį sekmadienį pilietiški lietuviai susivienys ir balsuos už piliečių išsaugojimą.

Lietuvos pilietybės išsaugojimo mitai ir faktai
Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas. Peržvelkime dažniausiai minimus dalykus ir pasvarstykime, kaip yra iš tiesų.

Kas apsaugos privačių namų rinką nuo stambiųjų investuotojų?
Volstritą buvo apėmęs gyvenamųjų namų pirkimo bumas. Dabar, dar daugiau įstatymų leidėjų nori užkirsti kelią tam pasikartoti. Senato ir Atstovų Rūmų demokratai pristatė įstatymo projektą, kuris priverstų stambiuosius privačių namų savininkus parduoti juos šeimoms. Respublikonų įstatymo projektas Ohajo valstijos parlamente siekia išstumti institucinius gyvenamųjų namų savininkus iš privačių namų rinkos per didelį apmokestinimą. Įstatymų leidėjai Nebraskoje, Kalifornijoje, Niujorke, Minesotoje ir Šiaurės Karolinoje taip pat siūlo panašius įstatymus.

7 prisiekusieji ir kontroversiškiausias šių dienų teismas
Donaldo Trumpo istorinės baudžiamosios bylos teisėjas antradienį įspėjo numanomą respublikonų kandidatą į JAV prezidentus nebauginti prisiekusiųjų, netikėtai greitai atrinkus septynis jų. Spėliota, kad prisiekusiųjų tokioje rezonansinėje ir opioje byloje atranka galėtų užtrukti kelias savaites. Tačiau teisėjas Juanas Merchanas užbaigė posėdį išreikšdamas viltį, kad bylos šalių atstovų įžanginės kalbos galėtų prasidėti jau pirmadienį.

Trojos arklys Vakaruose
JAV Senate laukia balsavimas dėl prieš kelias savaites Atstovų rūmų priimto įstatymo projekto, pagal kurį „TikTok“ socialinį tinklą valdanti Kinijos bendrovė privalo jį parduoti kitam valdytojui, antraip programėlė JAV bus išvis uždrausta. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Joe Bidenas. Kas valdo „TikTok“ socialinį tinklą ir kokį pavojų jis kelia Vakarų visuomenėms.

Saulės užtemimas: pavojai danguje ir ant žemės
Artėjantis Saulės užtemimas, kad ir koks įdomus ir linksmas žada būti, taip pat ateina su vis daugiau saugos įspėjimų – tiek dėl to, kas nutiks danguje, tiek žemėje. Kovo pabaigoje išgirdome įspėjimus apie potencialiai pavojingus netikrus užtemimo stebėjimo akinius, didesnę automobilių avarijų tikimybę užtemimo metu ir galimas problemas dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių.

Dauguma amerikiečių – prieš didesnį įsitraukimą į karus Ukrainoje ir Gazoje
Naujausia tyrimų centro AP-NORC atlikta apklausa parodė, kad tik nedaugelis amerikiečių nori, kad šalis aktyviau dalyvautų sprendžiant pasaulio problemas, tokias kaip tebesitęsiantis Rusijos plataus masto karas Ukrainoje bei Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože.

Po kilusio pasipiktinimo atšauktas JAV žvaigždės LP koncertas Kaune
Kauno „Žalgirio“ arena antradienį pranešė, kad atšaukė JAV atlikėjos LP koncertą, jai socialiniuose tinkluose paviešinus nuotraukas su Rusijos vėliavos spalvų džemperiu ir pareiškus, kad pasiilgo savo gerbėjų Rusijoje.

Karas Gazoje paliko žaizdų ir Jėzaus gimtajame mieste
Dėl Izraelio ir „Hamas“ karo kur kas santūriau Kalėdas pasitinka Betliejus. Dalies šventinių renginių mieste atsisakyta, o įprastai per šventes Betliejų lankančių tikinčiųjų ir turistų nematyti. Viskas tuščia, sako viešbutį Betliejuje valdantis Joey. Kaip tik tuo metu, kai viskas mieste turėtų būti sausakimša.

Sprogimas Gazos ligoninėje: ką žinome, ko nežinome ir kaip reaguojame
Antradienį vakare Gazos ligoninėje nugriaudėjo sprogimas, per kurį, kaip praneša palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija Gazoje, žuvo mažiausiai 500 žmonių, o tai sukėlė visuotinį pasmerkimą ir audringus protestus kai kuriose musulmoniškose šalyse. Izraelis ir palestiniečiai apsikeitė kaltinimais dėl šio incidento, kurį, keliaudamas į Artimuosius Rytus, pasmerkė „pasipiktinęs ir giliai nuliūdęs“ JAV prezidentas Joe Bidenas. Gazos Ruožą valdanti grupuotė „Hamas“ teigė, kad sprogimą Ahli Arab ligoninėje sukėlė naujausia Izraelio oro smūgių banga. Izraelio gynybos pajėgos dėl to apkaltino palestiniečių kovotojus, sakydamos, kad Islamo džihadistų raketa buvo netiksliai paleista.

45 mln. jaunesnių nei 5-erių metų vaikų kenčia dėl nepakankamos mitybos
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad šiais metais 13,7 mln. vaikų susidurs su skaudžiomis nepakankamos mitybos pasekmėmis. Šiemet 148 milijonų vaikų iki penkerių metų vystymasis jau buvo sutrikdytas dėl nuolatinės neapankamos mitybos, o pirmieji penkeri metai yra kritiniai vaiko vystymuisi – jam sutrikus, kyla grėsmė vaikui nepasiekti savo pilno potencialo gyvenime.