Niujorko, Londono, Milano mados savaičių šou leidžia išskirti tris svarbiausias drabužių dizaino kūrybos sroves, iš kurių šiais ir kitais metais kils ne viena tendencija. Trijose mados sostinėse pristatytos kolekcijos liudija tradicinių stereotipų griūtį, lyčių lygybės idėjas atliepiantį unisekso stilių ir kraštutinumus – maksimalizmą bei minimalizmą, spalvų kakofoniją bei monochromiškumą. Dizaineriai įkvėpimo semiasi iš knygų, filosofijos, emocinių būsenų, pažangiausių technologijų ir istorijos. Naujausi mados korifėjų darbai byloja apie kūrybiškumo triumfą ir kad leidžiama viskas. Iš šio anarchiško chaoso išryškėja trys tendencijos, kurios skatins ne vieno dizainerio vaizduotę šiais ir kitais metais.

Belytiškumas

Alternatyviam amerikiečių dizaineriui Rickui Owensui maždaug 2000-aisiais gimusi belytės mados idėja buvo laikoma didžiuliu akibrokštu. Mados korifėjaus kuriamos suknelės panašios į vyriškus švarkus, kostiumus, o vyrams skirta apranga yra moteriškus drabužius primenančio silueto.  

Naujam belytės mados pasauliui kurti Owensas jau ne vienus metus pasitelkia išskirtinių bruožų nenusakomos lyties modelius. Dėl to legendinis modelių atrankos specialistas Jamesas Scully dizainerį praminė belytės mados krikštatėviu. Įkandin jo belytės išvaizdos modelius ir lyčiai nepaklūstančius drabužius ėmė siūlyti ir mados namai „Burberry“, „Gucci“, „Balenciaga“.

Milano mados savaitėje pristatytos naujos Owenso būsimo šaltojo sezono kolekcijos „Sizifas“ pagal graikų mitą apie Korinto karalių, kurį amžinai kančiai nubaudė Dzeusas, modeliai atrodė taip, tarsi pirmiausia būtų suplėšyti, o paskui iš tų plėšinių netvarkingai sukurpti. Kolekcija buvo persmelkta gotikinės dvasios, ją dar stiprino skambėjusi distopinę nuotaiką kelianti technomuzika. Dizaineris yra pašaipiai pareiškęs nesuprantantis, kodėl dabartinė karta mano, kad ji suformavo lyties neapibrėžtumo filosofiją: „8-ajame dešimtmetyje ir XVI amžiuje Japonijoje žmonės buvo kur kas stipresni ir drąsesni šiuo klausimu.“

Amerikiečių dizaineris Thomas Browne‘as taip pat garsėja ekstravagantiškomis belytės mados idėjomis. 2018–2019 m. rudens ir žiemos sezono vyrų kolekciją demonstravę modeliai buvo su ilgomis mokinukių kasytėmis. Be formalų vyrišką įvaizdį kuriančios aprangos, dizaineris pristatė komplektų, kurių apatinę dalį sudarė skirtingo ilgio dalykiški sijonai, o kai kuriuos pagyvino klasikiniais batais su kulnu.

Yves‘o Saint Laurent‘o dėka 1966 m. atsirado moteriškas smokingas – Le Smoking, arba Le Toxedo. Browne‘as siūlo į mados žodyną įtraukti Le Skirt, arba vyrišką sijoną. Dizaineris Marcas Jacobsas jau seniai šį drabužį yra įtraukęs į savo garderobą.

Kai kurie mados namai renkasi nuosaikesnę belytės mados kryptį – uniseksą. Žodžio „unisex“ reikšmė (lyčių unija, bendrija) apeliuoja į stilistinius sprendimus, tad šios krypties besilaikantys mados kūrėjai, kurdami moteriškus drabužius, skolinasi kai kuriuos vyriško garderobo elementus, ir atvirkščiai. Pakanka kelių tradicinio, atpažįstamo kirpimo atributų – formalaus vyriško švarko, klasikinių kelnių ar vyriškų batų.

Mados namai „Maison Margiela“ tiek vyrams, tiek moterims siūlo dendiškumo suteikiančius grubius dvieilius švarkus ir uniseksinio silueto lietpalčius. Naujausioje mados namų MSGM kolekcijoje taip pat vyrauja gremėzdiški vyriški švarkai, kostiumai ir paltai. Juos pagyvina pažiūrėti nederantys audiniai – lakuota oda, tankus klasikinis denimas, šilkas.

Sekdami didžiųjų mados namų pavyzdžiu, „Balmain“ 2018 m. vyriškų drabužių kolekciją sukūrė iš vyriškų ir moteriškų modelių. Šįsyk karaliavo militaristinis glamūras. Prabangūs blizgantys švarkeliai ir itin atviros suknelės derėjo su sunkaus audinio chaki spalvos uniformomis.

Naujosios technologijos

Naujosios kolekcijos parodė, kad vienas didžiausių kūrėjų įkvėpimo šaltinių – išmaniosios mados kryptis, atspindinti chaotiškus informacinių technologijų ir socialinių medijų valdomus laikus.

Mados namų „Maison Margiela“ kūrybos vadovas, mados genijus Johnas Galliano duoklę tam atidavė itin netikėtai – per aukštosios mados kolekcijos pristatymą žiūrovai buvo paprašyti įjungti savo telefonų ir fotoaparatų blykstes. Mirksinčios šviesos atsispindėjo ant audinių ir kūrė akis raižančias vaivorykštes. Dvejopo matymo galimybė. Be blyksčių – vienokia realybė, su jomis – ryškesnė, drąsesnė, agresyvesnio kolorito.

Kad išgautų skaitmeninį efektą, dizaineris kolekciją formavo pagal nufotografuotus modelius. „Mes įrašėme kiekvieną kūrybinio proceso momentą, nufotografavome, tada pažiūrėjome visą medžiagą ir pakeitėme drabužius, kad jie realybėje atrodytų kaip nuotraukose“, – komentavo Galliano.

Mados namų „Prada“ 2018–2019 m. rudens ir žiemos kolekcija taip pat atliepia technologijų bumą. Kolekcijos proga „Prada“ pristatė unikalią instagramo kaičiųjų paveikslėlių (gif) seriją. Dar įdomiau tai, kad kolekcijos reklaminiu veidu tapo virtualus modelis Lil Miquela, – jos instagramo paskyrą seka per 600 000 vartotojų.

Kolekcijai nestigo utilitarumo – ant podiumo vyravo milžiniškos nailoninės parkos, neopreno liemenės, guminiai botai, fluorescenciniai raštai. Kai kurios detalės priminė darbo aprangos elementus – modeliai segėjo darbuotojų pažymėjimus ar įėjimo į biurą korteles primenančius aksesuarus, avėjo batus ir juos saugančias plastmasines apsaugas. Dizainerė Muccia Prada kolekciją apibūdino kaip duoklę intelektiniam mados potencialui. „Mada yra tokia pat rimta kaip šiuolaikinis menas, nors šios srities akademikai į ją vis dar žiūri iš aukšto“, – teigė dizainerė.

Mados namų „Marni“ 2018–2019 m. šaltojo sezono kolekciją taip pat įkvėpė pažangių technologijų era. Kolekciją sudarė industriniai modeliai iš neorganinio pluošto – sunkaus nailono, kampuoto neopreno, storo plastiko, taip pat drabužiai su izoliaciniu pašiltinimu ar impregnuotu, vėjui nelaidžiu viršutiniu sluoksniu. Keli modeliai buvo pagaminti iš suspaustos ir perdirbtos tekstilės. Dizaineris Francesco Risso norėjo ne tik atskleisti technologines medžiagų galimybes, akcentuoti medžiagiškumą, bet ir pasiūlyti kelias tvarios mados alternatyvas.

Milano mados savaitės rengėjai sulaužė ilgametę tradiciją svarbiausią italų mados įvykį patikėti atidaryti mados namams „Gucci“. Tai šiemet padarė mados namai „Moncler“ su Remo Ruffini priešakyje. Ir su didžiausiu trenksmu. Mat aštuonias unikalias „Moncler“ kolekcijas kūrė, pasak užsienio spaudos, „genijų šutvė“ – pasaulinio lygio dizaineriai Pierpaolo Piccioli, Simone Rocha, Craigas Greenas ir kiti.

Iš jų bene labiausiai kvapą gniaužianti buvo kurta mados namų „Valentino“ kūrybos vadovo Piccioli. Monolitines skulptūras primenantys, žemę šluojantys A formos modeliai atrodė lyg didingi ankstyvojo italų renesanso paveikslai. Būtent jie ir įkvėpė kūrėją. „Naudojau vien nailoną, o drabužių siluetus įkvėpė Piero della Francescos ir Beato Angelico tapyba“, – sakė dizaineris.

Posthumanizmas

Ryškiausios mados savaitės titulas atitenka Milanui. Įprasta, kad čia perrašoma mados istorija. Sensacingieji „Gucci“, vadovaujami genijumi vadinamo Alessandro Michele, per paskutinius metus pagerino visus pardavimo rekordus ir tapo įtakingiausiais mados namais pasaulyje.

Milane „Gucci“ pristatė savo 2018–2019 m. rudens ir žiemos kolekciją „Cyborg“ („Kiborgas”), įkvėptą filosofės Donnos Hraway kūrinio „Kiborgo manifestas“ („A Cyborg Manifesto“, 1984 m.). Dizaineris užsibrėžęs atskleisti žmogiškosios kūrybos mįslę, perteikti idėją, kad savo gyvenimą, tapatybę ir pasaulį kuriame tik mes patys. „Esame savo gyvenimo frankenšteinai“, – komentavo kūrėjas.

Podiumą dizaineris pavertė operacine, o juo žygiavę modeliai atrodė bauginamai – vieni vietoj rankinės nešėsi savo pačių galvų, kiti – gyvačių ir drakonų muliažus, dar vienas nustebino plačiai atmerktomis trimis akimis. „Gucci“ kolekcijoje vyravo kontrastingos nuorodos – į retro Holivudą, tolimąją Aziją, persišką turbaną, Niujorko beisbolo komandą „Yankees“, mistines būtybes ir kt.

„Anksčiau egzistavome tam, kad daugintumės, bet tie laikai jau praėjo. Šiandien mes iš tikrųjų esame posthumanizmo eroje“, – savo kolekciją apibendrino Michele. Ši era skelbia ne tik lytinių, kultūrinių stereotipų saulėlydį, bet ir žmogiškumo griūtį. Kitaip tariant, šiandien galime būti ir žmonėmis, ir robotais vienu metu.