Pasak V. Montvydaitės, neseniai atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi gilias ištakas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu – 1989 metais, buvo įsteigta ir pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija - Tautybių departamentas, kurio direktore paskirta Halina Kobeckaitė. Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje Sovietų sąjungoje gyvenančių lietuvių bei Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais.
Spartėjant emigracijos tempams, vis daugiau lietuvių bendruomenių ėmė kurtis Vakarų Europos šalyse. Siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, 1997 metais departamentas buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas.
Deja, 2010 metais tuometinė Lietuvos Vyriausybė nutarė, kad tokio departamento nereikia. Jis buvo panaikintas, departamento funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms. Tai neišėjo į gerą.
Tautinių bendrijų atstovai ne sykį pažymėjo sumažėjus jų klausimams tenkantį dėmesį ir vis aktyviau reiškė viltį, kad Vyriausybė imsis atkurti bendrą valstybės tautinių mažumų politiką vykdančią instituciją. Tautinių mažumų balsas buvo išgirstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2015 metų liepos 1 dieną savo veiklą pradėjo atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.
Pasak direktorės, dabar Tautinių mažumų departamento vizija yra darni Lietuvos visuomenė, visapusiškai panaudojanti šalyje gyvenančių tautų kultūrinį potencialą valstybės pažangai. O departamento vertybės yra:
Pilietiškumas – skatiname kurti pilietiniu pagrindu grįstą harmoningą įvairiatautę Lietuvos visuomenę;
Kultūrų įvairovė – siekiame išlaikyti Lietuvoje nuo seno susiklosčiusią kultūrinę įvairovę darnioje visuomenėje;
Dialogas – spręsdami visus klausimus, siekiame pasitikėjimu grįsto konstruktyvaus dialogo.
Daktarė V. Montvydaitė specialiu prizu už aktyvų rašymą tautinių mažumų tematika apdovanojo žinomus žurnalistus Vytautą Žeimantą ir Alfonsą Kairį.
Po to surengė linksmą loteriją su prizais tautinių mažumų klausimais. Žurnalistams teko gerokai paprakaituoti ieškant teisingų atsakymų. O į V. Montvydaitės klausimą, kiek tautų atstovų šiuo metu gyvena Lietuvoje, niekas negalėjo teisingai atsakyti. Pasirodo, turime net 152 tautų atstovus.
„Buvo įdomu pabendrauti su daktare Vida Montvydaite. Rašyti apie kitos tautybės žmones nėra lengva, reikia juos suprasti. Todėl mums, žurnalistams, būtina geriau žinoti Lietuvos tautines mažumas, jų pasiekimus, problemas. Čia ypač pasitarnavo šis susitikimas. Juolab Vida Montvydaitė yra gera tautinių mažumų žinovė, turinti ką pasakyti. Istorijos ir anglų kalbos studijas ji papildė apgindama humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. 2002- 2009 metais ji buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, vėliau - Vytauto Didžiojo Universiteto Pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė. Gerai prisimenu ją, kai rašiau ir apie Lenkijos lietuvius. Ji tuomet buvo Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė“, - sakė žurnalistas Vytautas Žeimantas.
Susirinkimo pabaigoje smagią įvairių tautų melodijų pynę žurnalistams padovanojo Pabradės kultūros centro orkestras, kuriam vadovavo Bronislovas Vilimas.
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Povilo Šimkavičiaus nuotr.
