Ispanijos leidinys „El País“ paviešino konfidencialius JAV ir NATO atsakymus į Rusijos iškeltus saugumo reikalavimus. Tekstuose yra teiginių, kurie viena ar kita forma jau buvo pasakyti Vakarų pusės oficialiu lygiu arba pasirodę žiniasklaidoje. Leidinio teigimu, paviešinti du dokumentai anglų kalba: karinio aljanso atsakymas keturiuose puslapiuose ir Vašingtono atsakymas penkiuose puslapiuose.

Amerikos pusė anksčiau paprašė neskelbti Rusijos Federacijos perduoto atsakymo nuostatų, o Maskva sutiko su šiuo reikalavimu. Tačiau, kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, JAV pasiūlymų turinys netrukus taps žinomas plačiajai visuomenei, nes jie buvo aptarti su Vašingtono sąjungininkais NATO ir Kijevu.

„El País“ teigimu, JAV ir NATO paragino Rusiją vėl laikytis CFE sutarties, įskaitant informacijos skelbimą apie jos pajėgų dydį ir dislokavimą. JAV ir NATO taip pat pasiūlė Rusijai dialogą dėl ginklų kontrolės mainais į karių ir taikdarių išvedimą iš Krymo, Padniestrės, Pietų Osetijos ir Abchazijos. Be to, JAV mainais už Rusijos objektų apžiūrą pasiūlė Rusijos Federacijai tikrinti priešraketinės gynybos objektus Rumunijoje ir Lenkijoje.

Aljanso atsakyme taip pat pažymima, kad Vašingtonas pasirengęs vesti su Rusija konstruktyvias derybas dėl ginkluotės kontrolės ir dialogą dėl abipusiško skaidrumo klausimų bei priemonių pasitikėjimui stiprinti. Tuo metu JAV su sąjungininkėmis suinteresuotos svarstyti su Rusija priemones pasitikėjimui stiprinti karinių pratybų Europoje klausimu, skelbia „El Pais“.

„JAV konsultuodamosi su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis pasirengusios svarstyti priemones, skirtas stiprinti pasitikėjimą reikšmingų antžeminių pratybų Europoje klausimu“, – rašoma Vašingtono atsakyme Maskvai.

Jame taip pat nurodoma, kad JAV ir jų sąjungininkės „pasisako už pastangas didinti skaidrumą karinėje srityje, kuris mažina nepakankamo supratimo ir apsiskaičiavimų riziką“.

JAV taip pat sako esančios pasirengusios svarstyti papildomas priemones užkirsti kelią incidentams bei konfliktinėms situacijoms jūroje ir ore. Vašingtonas sutinka nagrinėti galimybę sukurti „naujus dvišalius mechanizmus konfliktinėms situacijoms išvengti“.

Savo atsakyme Vašingtonas primena, kad turi pretenzijų Rusijai dėl jos veiksmų Azovo ir Juodojoje jūrose.

Kremlius pareikalavo NATO garantijos, kad Kijevui niekada nebus leista įstoti į Aljansą, be to, siekia, kad NATO išvestų pajėgas savo rytinių narių – buvusių sovietinių respublikų ar komunistinio bloko narių.

Vakarai atmetė raginimus užtrenkti NATO duris, bet nutekintuose laiškuose raginama pradėti „prasmingas diskusijas dėl ginklų kontrolės ir dialogą su Rusija dėl abipusio skaidrumo bei pasitikėjimo skatinimo priemonių“.

„Jokiai kitai partnerei nesiūlomi panašūs santykiai ar panaši institucinė struktūra, – „El Pais“ paskelbtame laiške sakė sąjungininkės apie NATO ir Rusijos tarybą. – Vis dėlto Rusija sužlugdė mūsų bendradarbiavimui esminį pasitikėjimą ir metė iššūkį pagrindiniams pasaulinės bei euroatlantinės saugumo architektūros principams.“

JAV dokumente pabrėžiama: „Mes pasirengę svarstyti susitarimus... su Rusija dėl abiem šalims rūpimų klausimų, kad būtų įtraukti rašytiniai, pasirašyti instrumentai, kad būtų sprendžiami atitinkami mūsų susirūpinimą keliantys klausimai.“

Jame siūloma atnaujinti JAV ir Rusijos strateginio stabilumo dialogą dėl ginklų kontrolės susitarimų siekiant „apriboti sausumos vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketas bei jų leidimo įrenginius“.

Tačiau dokumente pakartojamas Vašingtono įspėjimas, kad Rusija jau pažeidžia dabar sustabdytą 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). JAV iš jos pasitraukė 2019 metais, kaltindamos Maskvą uždrausto tipo raketų dislokavimu.

Laiške įspėjama: „Rusijos jėgos pozicijos tolesnis stiprinimas ar tolesnė agresija prieš Ukrainą privers Jungtines Valstijas ir mūsų sąjungininkes stiprinti savo gynybinę poziciją.“

Tuo metu NATO, kalbėdama apie antrąjį dokumentą, pareiškė niekada nekomentuojanti „galimai nutekintos informacijos“. Vis tik tekstas tiksliai atspindi NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimus žiniasklaidai, kuriuos jis padarė praėjusią savaitę, išdėstydamas 30 narių karinio aljanso poziciją dėl Rusijos reikalavimų.

Amerikiečių dokumente, pažymėtame kaip konfidencialus „neoficialus dokumentas“, teigiama, kad Vašingtonas būtų pasirengęs, konsultuodamasis su NATO partneriais, aptarti „skaidrumo mechanizmą, kuris patvirtintų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ nebuvimą „Aegis Ashore“ objektuose Rumunijoje ir Lenkijoje“.

Tai įvyktų su sąlyga, kad Maskva „pasiūlys atsakomąsias skaidrumo priemones dviejose mūsų pasirinktose iš žemės paleidžiamų raketų bazėse Rusijoje“.

„Aegis Ashore“ sistema yra skirta gintis nuo trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų. Tačiau Rusija anksčiau yra teigusi, kad JAV galėtų atakuoti jos teritoriją vidutinio nuotolio raketomis „Tomahawk“, jeigu jos būtų dislokuotos „Aegis Ashore“ bazėse.

Remiantis JAV dokumentu, Vašingtonas dėl galimo pasiūlymo konsultuosis su NATO sąjungininkėmis, ypač su Rumunija ir Lenkija.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti nutekintus dokumentus, tik pasakė, kad „mes nieko neskelbėme“. Rusijos užsienio reikalų ministerija valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ taip pat atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad „El Pais“ paviešinti dokumentai yra autentiški.

Ką atsakymo laiškuose perskaitė Lietuvos analitikai

Pasak Lietuvos politikos analitikų, paviešintuose JAV ir NATO atsakymuose į ultimatyvius Rusijos reikalavimus didesnių staigmenų nėra – stengiamasi išlaikyti dabartinę padėties pusiausvyrą, bet kokios perspektyvos susitarti siejamos su deeskalacija prie Ukrainos sienos. Jų teigimu, iš atsakymų nematyti rizikos, kad NATO galėtų sutikti apriboti savo buvimą regione.

Lietuvos valdžios atstovai anksčiau ragino nesutikti su reikalavimais, kurie apribotų apginamumą, ribojant karinių pratybų mastą ir dažnį, ar atsisakant karių dislokavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sausio viduryje irgi teigė, kad NATO negali būti skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos.

Vis dėlto amerikiečių laiške Rusijai rašoma apie „pasitikėjimą didinančias priemones“, susijusias su sausumos pratybomis Europoje, taip pat kalbama apie galimas derybas dėl nusiginklavimo.

Tiesa, Lietuvos analitikai nemano, kad Lietuvai ir kitoms NATO šalims narėms reikėtų labai jaudintis. Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus, NATO buvimas Lietuvoje neturėtų sumažėti.

„Kas galėtų būti blogai Lietuvai? Pažadas, kad nebus nuolatinio NATO karių dislokavimo rytiniame flange. Bet jo čia nėra. Štai ir viskas – status quo išliks. Taip, mes galime daugiau – pavyzdžiui, didžiulės bazės. Bet iki šiol to link nebuvo aiškiai  judama. Situacijos blogėjimo nėra, o jei pavyks susitarti, kad Rusija mažins savo ginkluotę, vien tai jau bus gerai“, – sako Laurynas Jonavičius.

Jo manymu, visas šis apsikeitimas laiškais yra bandymas nuo karinių procesų – ginkluotės didinimo ar pajėgų telkimo – pereiti prie biurokratizmo. Tikslas – sumažinti tiesioginio karinio konflikto grėsmę.

Dar vienas VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigė, kad Rusija „visus šiuos atsakymus žinojo dar prieš išsiųsdama klausimus, nors atsakymai ir nėra tokie, kokie galėtų tenkini Kremlių, kuris imituoja norą kalbėtis“.

„Kitaip tariant, visos tariamos pretenzijos NATO sudaro dūmų užsklandos ir noro atkreipti į save dėmesį funkciją. Atrodo, kad visais šiais klausimais norima įtraukti NATO valstybes į kažkokį tarsi derybų ar pokalbio procesą imituojant tariamą norą kalbėtis. Realūs tikslai yra didinti Rusijos pajėgas aplink Ukrainą ir Baltarusijos teritoriją“, – komentuoja jis.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, kad karinių pratybų Rytų Europoje skaičių reikėtų mažinti – „ir jų dažnumą, ir apimtį“.

„Juk mes panikuojame, kai Rusija rengia pratybas „Zapad“, bei nuogąstaujame, kad įvyks kažkas negero. Panašių nuogąstavimų gali turėti ir kita pusė. Manau, kad pratybų turėtų būti mažiau, ir kad jos turėtų būti mažesnės. Kai pratybos didesnės, kyla įtampa“, – sako politikos ekspertas.

Lietuva, jo teigimu, nenukentėtų, o Vilniui akademikas siūlo prisiminti, kad mūsų šalyje pratybos rengiamos prie pat Rusijos sienos.

„Ar mes norime, kad Baltarusija taptų Rusijos pajėgų pratybų poligonu? Manyčiau, kad ne“, – sako K. Girnius.

Vakarų, ypač JAV, laikyseną per šią krizę, ekspertas pavadino „protinga“.

„Amerikiečiai labai protingai ir gerai elgėsi nuo pat pradžių – rimtai priėmė Rusijos grąsinimus ir reikalavimus kalbėtis, labai teisingai pasakė, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą karo atveju. Tai buvo, be kita ko, ir ženklas karštakošiams Ukrainos vyriausybėje, kad jie nemanytų, jog juos kas nors išgelbės“, – sako jis.

Jis pridūrė: „Putinas pats elgiasi kvailai. Jis puikiai turi žinoti, kad ir Vokietija, ir Prancūzija, ir dar daug kitų šalių dar bent 20-30 metų nepritars Ukrainos narystei NATO – kodėl jis reikalauja kažkokio principinio įsipareigojimo? Manau, kad NATO ir JAV reaguoja tiek nuosaikiai, tiek tvirtai.“