Rugsėjo 25 dieną Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys vyksta į Berlyną (Vokietijos Federacinė Respublika), kur Vokietijos Bundestago Žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos komiteto viešame posėdyje pirmą kartą bus svarstoma galimybė priimti Magnickio aktą. Į posėdį kviečiami tarptautinės teisės ekspertai ir Magnickio aktą priėmusių valstybių atstovai, siekiant pasidalinti gerąja patirtimi ir priimti aktą Vokietijos parlamente bei kitose ES valstybėse.
Lietuva vadinamąjį Magnickio įstatymą priėmė 2017 m. lapkričio 16 d., minint aštuntąsias Sergėjaus Magnickio mirties metines. Seimo patvirtinta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisa, kuria asmenims, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, stambaus masto korupcinius ir su pinigų plovimu susijusius nusikaltimus draudžiama patekti į Lietuvos teritoriją iki 5 metų, įsigaliojo 2018 sausio 1 d. Tą patį mėnesį Migracijos departamentas paviešino 49 asmenų Rusijos piliečių, kuriems dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo uždrausta atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Vokietijoje susidomėjimas šio akto priėmimu kilo, kuomet 2019 m. rugpjūtį Berlyne mirė Vakaruose slapstęsis Čečėnijos sukilėlis Zelimchanas Changošvilis. Kovotojas su Rusijos pajėgomis, kaip manoma, buvo nužudytas su Rusijos federalinės saugumo taryba (FSB) siejamo Vadimo Sokolovo. Vokietijos prisijungimas prie valstybių, priėmusių šį aktą, tikėtina, paskatintų ir kitas ES šalis imtis panašių veiksmų. Daug vilties teikia ir tai, jog šių metu kovą Europos Parlamentas jau priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Tarybą ir visas ES nares priimti Magnickio aktą.
„Pataisos priėmimas Lietuvoje buvo svarbus demokratijos ir laisvės lyderystės bei paramos žmogaus teisių gynėjams parodymas. Juo ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodėme, jog šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai negali likti nenubausti tik todėl, jog jie įvykdyti dažnai teisės viršenybės nepaisančių autokratinių režimų teritorijoje. Atsakomybė už šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus neturi sienų“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Šiuo metu Lietuvos „Magnickio sąraše“ yra 104 asmenys, iš kurių dauguma yra Rusijos piliečiai, teisėsaugos institucijų atstovai ir politikai, prisidėję prie pilietinių teisių ir laisvių Rusijoje panaikinimo arba tiesiogiai dalyvavę pažeidžiant žmogaus teises, taip pat įtariamieji politinių žmogžudysčių organizavimu ar plataus masto korupcija ir pinigų plovimu. Vis dėlto, šis įstatymas nėra išskirtinai nukreiptas prieš Rusiją – jis visuotinai taikomas bet kurios šalies piliečiui už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. Į Lietuvos „Juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti Saudo Arabijos pareigūnai, siejami su žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymu.
Vienas Lietuvos „Magnickio” pataisų iniciatorių Žygimantas Pavilionis kartu su savo bendražygiais už šį žingsnį įtrauktas į Rusijos „juoduosius sąrašus”. Vis dėlto, Ž. Pavilionis po vizito Berlyne planuoja vykti į Londoną ir Stokholmą toliau skleisti žinią apie būtinybę kuo daugiau valstybių, pirmiausia – Europos Sąjungos narėms, – priimti panašaus pobūdžio įstatymus.
„Nusikaltimai žmogaus teisėms moraline prasme neturi sienų, todėl svarbu, kad solidarumas kovoje su nebaudžiamumu būtų parodytas pasauliniu mastu. Magnickio akto veiksmingumas priklauso nuo visų demokratinių šalių vienybės. Visuotinio žmogaus teisių sankcijų režimo įteisinimas ES lygiu įtvirtintų jos kaip žmogaus teisių gynėjos reputaciją ir įsipareigojimą kovoti su korupcija, ypač jei teisės aktai numatytų finansinio turto įšaldymo priemonę. Reikia suprasti, jog nenoras priimti tokias priemones demoralizuoja drąsius pilietinių teisių gynėjus, žurnalistus, pranešėjus ir kitiems aktyvistus, kovojančius už laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms autokratiniuose režimuose”, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pirmoji valstybė priėmusi Magnickio aktą dar 2012 m. gruodžio 14 d. Taip pat šį dokumentą ar atitinkamas įstatymų pataisas yra įteisinusios Estija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Latvija.
