Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.
„Mes nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Tikiu, kad šis biudžetas yra dar vienas tokių sprendimų pavyzdys. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Kartu valstybė skirtinguose rezervuose sukaups daugiau nei milijardą eurų, jei tektų susidurti su tarptautiniais ekonominiais iššūkiais ateityje. Manome, kad šio biudžeto naudą pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.
„Subalansuota investicija į ateitį – taip reikėtų apibūdinti ateinančių metų šalies biudžetą. 2019 m. biudžetas buvo ruošiamas, atsižvelgiant į įgyvendinamas reformas, fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinus rezervus ateičiai. Labiausiai kitų metų išlaidos auga tose srityse, kuriose įgyvendinamos reformos: švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
Po Vyriausybės pritarimo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
6 struktūrinės reformos – investicija į ateitį
Šešių reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu padidins šalies BVP 2 proc., bus naujai sukurta 26 tūkst. darbo vietų. Reformos yra įrankis Vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą.
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 5 472 mln. eurų. Papildomi 212,3 mln. eurų numatyti pensijų indeksavimui. Senjorų vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 eurus, turint pilną stažą. „Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 eurų skirti 117 mln. eurų, o pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui – 46,7 mln. eurų. Taip pat 16,8 mln. eurų – šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms padidinti, 6 mln. eurų – socialiniams darbuotojams – atvejo vadybininkams, 11,3 mln. eurų – paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms ir jaunoms šeimoms.
Sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete skirta 2155 mln. eurų, 279 mln. eurų daugiau nei 2018 m. Iš jų, 172 mln. eurų medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui, 63 mln. eurų įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, 16,6 mln. eurų rezidentų darbo užmokesčiui didinti ir 12,7 mln. eurų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai.
Švietimui ir mokslui skirta 1517 mln. eurų, 185 mln. eurų daugiau nei buvo šiais metais. 49,1 mln. eurų etatinio mokytojų darbo apmokėjimui, 31,1 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti, 15 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui, 12 mln. eurų kokybės krepšeliui ir 10,8 mln. eurų – klasės krepšeliui finansuoti, 5,5 mln. eurų socialinėms stipendijoms, 5 mln. eurų už studijas sumokėtos kainos kompensavimui valstybės nefinansuojamiems studentams.
Savivaldybės
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių ir valstybės biudžeto dotacijų 2019 metais sudarys 2937 mln. eurų.
Keičiant GPM skyrimo tvarką, savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pritraukti investicijų savivaldybėje, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį.
