Kaip žinoma, religinio ir politinio Reformacijos judėjimo iniciatorius Martinas Lutheris gimė Vokietijoje. Per savo audringą 62 metus trukusį gyvenimą jis suspėjo pabuvoti daugumoje šalies miestų, visur palikdamas savo pėdsakus, o taip pat mitus ir legendas, kurie visi kartu pateikia išsamų ir detalų liuteronišką epą.
Pagal istorinę legendą, 1517 metų spalio 31 dieną Liuteris parašė taip vadinamas 952 tezes prieš Katalikų Bažnyčios piktnaudžiavimą valdžia, pirmiausia kaltindamas ją prekyba nuodėmes atleidžiančiomis indulgencijomis.
Savo tezes Liuteris vinimis prikalė prie Pilies bažnyčios durų Wittenberg mieste, kurio universitete jis gavo teologijos mokslų daktaro laipsnį, ir kuriame ilgus metus gyveno su žmona Katharina von Bora, buvusia vienuole, pagimdžiusia jam šešis vaikus.
Liuterio prikaltos prie bažnyčios durų tezės yra laikomos Reformacijos pradžia, o šiais metais Vokietijoje plačiai minima Reformacijos 500 metų sukaktis.
Visi Vokietijos miestai, kuriuose Liuteris gyveno, viešėjo, ar slėpėsi nuo Katalikų Bažnyčios persekiojimo, plačiai atvėrė vartus iš visų pasaulio šalių atvykstantiems turistams. Kartu su tarptautine grupe (mūsų tarpe buvo vienas tikras liuteronas iš Švedijos, o taip pat nieko bendra su liuteronizmu neturintys kinai, japonai ir katalikai lenkai) man pavyko patekti į ekskursiją po liuteroniškas vietas ir aplankyti keletą miestų Tiuringijoje ir Bavarijoje, kuriuose buvo mažiausiai po vieną Viduramžių pilį, barokinę bažnyčią ir šimtametį restoraną, viliojantį vietiniu alumi ir virtiniais.
Eisenach mieste paminklas teologui stūksojo tiesiai prie įėjimo į mūsų viešbutį Steigenberger Hotel Thüringer Hof - kaip tik čia ir prasidėjo mūsų ekskursija po miestą. 1498 metais, 14-mečiui Liuteriui atvykus čia mokytis, jo dainavimo talentas atliekant psalmes taip sužavėjo Kotta šeimos motiną, kad ji priglaudė mokinį savo namuose, kurie dabar vadinasi Liuterio namais.
Eisenach taip pat yra ir Johanno Sebastiano Bacho namas, kuriame didis kompozitorius gyveno vaikystėje. Bachas, būdamas uolus liuteronas, sukūrė daugybę Liuterį šlovinančių kūrinių. „Reformacinė“ kantata nr. 80 sutampa su Liuterio himnu „Ein Feste Burg ist unser Gott“ (Mūsų tvirtovė yra amžinas Dievas), parašytu 45-osios psalmės pagrindu.
Wartburg pilyje Liuteris slėpėsi po savo ekskomunikacijos. Čia 1522 metais jis išvertė Naująjį Testamentą į šnekamąją vokiečių kalbą. Pilyje surengtoje teminėje parodoje eksponuojamos rankraštinės knygos, bažnytiniai paveikslai ir skulptūros bei įvairūs kiti Šventosios Romos Imperijos, kurios dalimi Liuterio laikais buvo Vokietija, atributai. Čia taip pat pristatomi įvairūs dokumentai ir medžiaga, liudijantys apie agresyvų Liuterio antisemitizmą, kuriuo vėliau rėmėsi naciai, tikinę, kad Hitleris seka liuteronizmo doktrina. Iš pradžių Liuteris ragino žydus atsiversti į krikščionybę, tačiau susidūręs su jų nenoru keisti tikėjimą, ėmė propaguoti jų išvarymą iš namų, draudimą vaikščioti gatvėmis, sinagogų iš šventųjų knygų deginimą, nuosavybės ekspropriaciją ir priverstinį darbą – tai, kas suteikė pagrindą daugeliui istorikų, mokslininkų, filosofų ir net protestantų teologų pasmerkti Liuterio vartojamą „kiauliaganio kalbą“ ir nuvesti tiesioginius ryšius tarp jo raginimų susidoroti su žydais ir nacių vykdytomis akcijomis.
Pagrindinės Wartburg pilies, įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, patalpos yra puoštos freskomis, tapybos darbais ir skulptūromis, o skliautinė salė, skirta XIII a. šioje pilyje gyvenusiai šv. Elžbietai Vengrei, yra išpuošta paauksuotomis bizantinio stiliaus mozaikomis.
Kitą dieną mes autobusu išvažiavome į Schmalkalden, kur Liuteris pamokslavo šv. Jurgio bažnyčioje ir kur jis buvo remiamas vietinių kunigaikščių, priklausiusių „Šmalkaldeno lygai“ – 1537 metų gynybinei sąjungai, nukreiptai prieš imperatoriaus Karolio V katalikišką politiką.
Ekskursiją po miestą vedė simpatiška penkiomis kalbomis kalbanti gidė Liudmila, kadaise į Vokietiją atvykusi iš Baltarusijos miesto Bresto. Ji supažindino mus su bažnyčios rūbine, kur Liuteris kurį laiką gyveno inkognito, su kambariu, kurį jis nuomavo mieste, ir su įdomiu reformatoriaus biografijos faktu, išskiriančiu Schmalkalden iš visų kitų su Liuteriu susijusių vietų: čia Liuteriui teko daug jodinėti arkliu po miesto apylinkes ir toks nuolatinis kratymas padėjo jam atsikratyti ilgai jį kankinusių inkstų akmenų!
Mes taip pat aplankėme Wilhelmsburg rūmų muziejų su renesansiniu interjeru ir nuo barokinio sodo terasos atsiveriančia miesto panorama.
Išvykę iš Tiuringijos ir atkakę į Bavarijos miestą Coburg, kur Liuteris slėpėsi nuo imperatoriaus įniršio, mes patraukėme į ekskursiją su nuostabia gide Beatrice Hoellein. Ši moteris gimė Malaizijoje, ištekėjo už vokiečio ir atrado savo pašaukimą dirbdama vietiniame turizmo biure. Per kelias valandas ji įdomiai ir su humoru pristatė mums visą tūkstantmetę miesto istoriją, papasakojo, kodėl miesto herbe yra atvaizduota garbanota afrikietiška šv. Mauricijaus galva, aprodė jo vardu pavadintą bažnyčią, kurioje 1530 metais pamokslavo Liuteris, ir papasakojo apie Coburg miesto ryšius su karaliene Viktorija ir Romanovų šeima bei šiuos ryšius įrodančias pilis ir tvirtoves Rosenau, Ehrenburg, Callenberg ir Veste Coburg.
Toliau mūsų kelias vedė į daugiau nei prieš du tūkstančius metų Romos imperatoriaus Augusto įkurtą Augsburg miestą.
XV-XVI a. patricijų šeimos Fugger ir Welser per prekybą ir bankines operacijas atnešė laisvajam Augsburg miestui tikrą klestėjimą.
Šis miestas tapo vieta, kur Liuterio tikėjimo mokymas buvo pristatytas imperatoriui Karoliui V ir kur 1555 metais liuteronams buvo suteikta laisvė išpažinti savo religiją. Miesto bažnyčioje yra keletas Hanso Holbeino Vyresniojo paveikslų, o miesto tarybos rūmuose – milžiniška pokylių salė su paauksuotomis ir paveikslais puoštomis lubomis.
Tekstas ir nuotraukos Emos Krasov
