Čečėnijos vadukas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad įtariamų terorizmu asmenų kankinimas yra „absoliučiai efektyvus instrumentas“. Jo administracijoje yra parengtas įsakymas atnaujinti liūdnai pagarsėjusių slaptų kalėjimų, praktikavusių tokius apklausos metodus, veiklą.
Tuo pat metu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo, kad policijos pareigūnai šautų į terorizmu įtariamus asmenis be perspėjimo.
„Būtina užkirsti kelią žūtims teisėsaugos pareigūnų tarpe, – sakė jis. – Yra įtarimų – šaunam! Nuo šiol mes su jais nebesiterliosim, kaip ir su tais, kuriems jie yra apsukę galvas.“
Ak, ne, atleiskite. Iš tiesų viskas atvirkščiai. Tai Kadyrovas pasisakė už įtariamųjų žudymus, o Trumpas – už jų kankinimus. Tačiau būkite atviri – ar nuo šio pakeitimo vietomis jums tapo daug lengviau?
Savo inauguracijos dieną Trumpas oficialiai paskelbė „Nacionaline patriotinės ištikimybės diena“ (National Day of Patriotic Devotion), o jo Dmitrijus Peskovas, t.y. atleiskite, Seanas Spiceris tuojau pat apkaltino žiniasklaidą melu, už tai, kad paviešino nuotraukas (!), atskleidusias, kiek mažesnė minia žmonių susirinko į Donaldo Trumpo inauguraciją, lyginant su Baracko Obamos inauguracija. Į kaltinimus melu pačiam Spiceriui, Donaldo Trumpo administracija atsakė, kad jis „ne meluoja, o naudoja alternatyvius faktus“. Anekdotai tampa gyvenimo realybe: taip, melas yra alternatyvi tiesa. Po šio incidento vyriausiasis Trumpo patarėjas Steve’as Bannonas pareiškė „New York Times“, kad žiniasklaida yra opozicija (suprask, priešai), tad po Trumpo pergalės turi jaustis pasimetusi ir pažeminta bei pagaliau užsičiaupti.
Pačios blogiausios mano prognozės pildosi greičiau nei tikėjausi. Vos spėjęs ateiti į valdžią Trumpas jau kuria fašistinę valstybę tokiais tempais, kad kokiam nors Vladimirui Putinui telieka tik pavydžiai stebėti. Tačiau Trumpas tai padaro, kaip aš ir numaniau, pagal Putino pavyzdį. Laimėtojui mokiniui nuo nugalėto mokytojo, kitaip nepavadinsi.
Aš irgi už tai, kad su teroristais nesiterlioti ir elgtis itin griežtai, tačiau čia raktinis žodis yra „įtariamieji“. Aš apskritai, skirtingai nuo daugumos „svyruojančių kartu su partijos linija“, savo principų ir įsitikinimų nekeičiu. Nors ir galiu (vėl, skirtingai nuo daugumos) peržiūrėti savo ankstesnius vertinimus ir įsitikinimus, jei naujai sužinota informacija prieštarauja mano anksčiau turėtai. Tačiau reikalas tai daryti prispaudžia itin retai, nes aš niekada nedarau skubotų išvadų ir nepasiduodu „wishful thinking“. Todėl mano vertinimai paprastai išlaiko išbandymą laiku.
Kaip nekenčiau Michailo Gorbačiovo prieš tris dešimtmečius ir sakiau, kad nėra jis joks išlaisvintojas, o toks pats nusikaltėlis, kaip ir visi komunistiniai vadukai, tik bandantis „nuleisti garą“, kad bet kokia kaina išgelbėtų Blogio imperiją, taip tą patį kartojau ir praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai viską „pamiršti ir jam atleisti“ buvo pasiryžusi net nesutramdoma rusų liberalė ir sovietų disidentė Valerija Novodvorskaja, kuri savo laiku (po lavonų Tbilisyje, Baku, Rygoje, Vilniuje...) paskutinįjį Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinį sekretorių pelnytai įvardino fašistu ir žmogžudžiu (ir už tai buvo pasodinta į kalėjimą), ir taip aš su ypatingu malonumu, kurį man suteikia jau faktinis mano teisumo patvirtinimas, kartoju tai šiandien, kai buvęs Vakarų numylėtinis šlovina Putiną už Krymo užėmimą.
Kaip 1993-aisiais sakiau, kad vienintelė tuometinė Boriso Jelcino klaida buvo ta, kad jis galutinai nesunaikino raudonai rudos bjaurasties, sukėlusios spalio sukilimą – tą patį kartoju ir iki šiol, kai tik tie žmonės, kuriuos tie sukilėliai būtų pasiuntę į kartuves pirmuosius, sugalvoja lieti ašaras dėl „sušaudyto parlamento“ (kuo aukščiausias sovietinės (!) valdžios organas, pavirtęs fašistinių ir komunistinių reakcijų bastionu, nebuvo nei de jure, nei de facto).
Na, ir žinoma, pavadinęs Donaldo Trumpo atėjimą į valdžią katastrofa, aš ir toliau išlieku nuosekliu dešiniuoju, antiislamistu ir politinio korektiškumo priešu. Paprasčiausiai aš nepasitikiu primityviais bandymais eilinį kartą (sekant Adolfu Hitleriu, Vladimiru Putinu ir visu būriu mažiau žinomų tironų) kairuolišką tuberkuliozę gydyti pasitelkiant pseudodešiniojo sparno vėžiu. Sakau „pseudo“, nes esminis tikrųjų dešiniųjų idėjų pagrindas yra laisvė (politinė ir ekonominė), o ne jos apribojimai – ir nesvarbu, iš kurios pusės tie apribojimai ateina: ar iš priverstinę lygiavą propaguojančios kairiosios, ar nacistinės dešiniosios.
Šiandien daugelis (žinoma, ne iš kairiųjų stovyklos) yra pasirengę girti Trumpą už jo sprendimą laikinai nutraukti pabėgėlių priėmimą ir uždrausti į šalį atvykti išeiviams iš musulmoniškų šalių. Taip, aš pats ne kartą aštriai kritikavau (pavyzdžiui, savo straipsnyje „Išgąsdintų idiotų šalys“, 962 laikraščio numeryje) Vakarų šalių vykdomą aklą musulmonų pabėgėlių priėmimą be jokios atrankos (puikus kairuoliškos lygiavos pavyzdys) ir savo žodžių neatsiimu ir dabar. Tačiau aš užjaučiu taikius gyventojus (ypač vaikus, kurie tai jau tikrai dėl nieko nekalti), žūstančius nuo rusų ir Assado bombų. Jokios prieštaros tarp šių pozicijų nėra. Visų pirma, būtina kruopščiai tikrinti, kas iš tiesų bėga nuo karo, o kas tik tuo prisidengia ir prisijungia prie pabėgėlių. Na, o antra, musulmonų pabėgėliai privalo gauti prieglobstį musulmoniškose šalyse. Žinoma, Vakarai gali suteikti jiems humanitarinę pagalbą, tačiau nėra absoliučiai jokios priežasties pas mus perkelti asmenis, priklausančius agresyviai ir netolerantiškai kultūrai, kuriai mes esame „netikratikiai“, su kuriais reikia kariauti, „kol visas pasaulis galiausiai priklausys Alachui“ (tai ne „taikų islamą iškreipiančių“ teroristų išsigalvojimai, o tekstas iš Korano – aš ne kartą jau esu citavęs islamo šventraštį, kad patys pamatytumėte, kas jame rašoma).
Religija (kaip ir bet kokia ideologija) yra faktorius, darantis tiesioginę įtaką elgesiui (skirtingai nuo lyties ir net nuo rasės), todėl diskriminacija tam tikrų religijų atžvilgiu yra tokia pat pateisinama, kaip, pavyzdžiui, tokia neįgaliųjų diskriminacija, kai akliesiems nėra išduodami vairuotojo pažymėjimai, ar tokia seksualinės orientacijos diskriminacija, kai pedofilams nėra leidžiama dirbti su vaikais. Pateikiant paprastą analogiją: aš esu prieš plėšrūnus žudančius brakonierius, tačiau tegu plėšrūnai gyvena savo miškuose, o ne mano mieste.
Tad kodėl aš nepalaikau Trumpo net pabėgėlių klausimu? Nes „ką kvailys bedarytų, jis viską daro ne taip“.
Pirmiausia jo nutarime man užkliuvo raktinis žodis „laikinai“. Matote, mūsų Kapitonas Špygą-Jums-O-Ne-Mano-Mokesčių-Deklaraciją netyčia pamatė kažkokią problemą ir ėmėsi ją spręsti – kol kas nežinodamas, kaip, bet tikėdamasis, kad per 90 ir 120 dienų sugalvos. Nors apskritai visa tai išsiaiškinti jis ir jo komanda turėjo dar tik ruošiantis prezidento pareigoms.
Antra, jis veikia pagal principą „kaip reikiant viską išsiaiškinsiu ir nubausiu, kas pakliuvo“. Jam nepakanka drąsos uždrausti į šalį atvykti musulmonams, tad jis pareiškia, kad jo įsakas yra nukreiptas „ne prieš musulmonus, o prieš teroristus“, tačiau pagal jo įsaką į teroristų gretas įtraukiama tik dėl vienokios ar kitokios pilietybės! O tai jau ne tik nacistinis „kolektyvinės atsakomybės“ principas (pilietybė ir tautybė, skirtingai nuo religijos, elgesio nenulemia), tačiau, šiuo atveju, ir ypatingas kvailumas. Rugsėjo 11-osios teroristinius aktus atliko išeiviai iš Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Libano, Egipto, Pakistano (Šeichas Mohammedas, organizatorius). Už sprogimus Bostomžne atsakingi asmenys iš rusiškosios Čečėnijos, už medicinos darbuotojų iššaudymą San Bernardine – iš Pakistano, Orlando naktiniame klube skerdynes surengė afganų kilmės amerikietis. Atraskite nors vieną sutapimą su „Trumpo sąrašu“ (Iranas, Irakas, Libija, Somalis, Sirija, Sudanas, Jemenas). Irako ir Libijos žmonės, kurių išlaisvinimui mes įdėjome tiek pastangų, mums dabar bus ypatingai „dėkingi“...
Galiausiai, pasibjaurėtinas yra pats įsako įsigaliojimas tikru rusišku stiliumi – staiga ir be išankstinio perspėjimo, užklumpant žmones lėktuvuose ir oro uostuose. Ką, sunku buvo paskirti pereinamąjį laikotarpį? O įsako taikymas dar ir visiems Žaliosios kortelės turėtojams iš viso yra nesuvokiamas absurdas. Žmonės, jau praėję visus įmanomus patikrinimus ir seniai legaliai gyvenantys šalyje, dabar, išvykę į užsienį, nebegalės sugrįžti namo – ir tai tik dėl to, kad vienam oranžiniam klounui taip susišvietė. Tiesa, Trumpo administracijoje kairė ranka dar iki galo nesusitarė su dešine, ką daryti su Žaliosios kortelės turėtojais, tačiau tai tik eilinį kartą įrodo, koks chaosas ten viešpatauja.
Nepaisant to, administracija toliau gimdo genialias idėjas, pavyzdžiui, įpareigoti visus į šalį atvykstančius asmenis pranešti apie visus (!) lankomus interneto puslapius ir visus telefono kontaktus. Kol kas tai siūloma taikyti tik užsieniečiams. Kol kas.
Jurijus Nesterenka
