Užimtumo tarnyba pristatė emigrantų nuomonės tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kas labiausiai motyvuotų svetur gyvenančius tautiečius grįžti į Lietuvą. Išryškėjo tendencija, kad norinčių parvykti iš užsienio daugėja, o pagrindinė motyvacija sugrįžti būtų geras atlyginimas.
Apklausoje dalyvavo 1060 užsienyje gyvenančių piliečių. Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų gyvena Jungtinėje Karalystėje (30 proc.), Airijoje (13,5 proc.) ir Vokietijoje (11,5 proc.).
Daugėja norinčių sugrįžti
Kaip atskleidė tyrimas, 55,1 proc. apklaustųjų norėtų grįžti gyventi į Lietuvą. Palyginus su 2020 m. duomenimis, norinčių parvykti iš emigracijos skaičius išaugo 14,6 proc
Pasak Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovės Indrės Laučienės, keturios pagrindinės šalys, iš kurių grįžti nori daugiausia tautiečių, yra JK, Airija, Vokietija, Norvegija.
„Pastebėjome įdomią tendenciją, palyginti su praėjusia apklausa 2020 m. pabaigoje, – nepaisant to, kad mūsų tautiečiai jaučiasi gerai užsienyje, jaučiasi šios šalies visateisiais piliečiais, grupė, kuri norėtų grįžti į Lietuvą, smarkiai padidėjo“, – spaudos konferencijoje komentavo I. Laučienė.
Ji pažymėjo, kad norinčiųjų grįžti amžius jaunėja: „Matome, kad padaugėjo žmonių 35–45 m. amžiaus grupėje, kurie norėtų grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – nurodė I. Laučienė.
„Didžioji dalis, nurodžiusi, kad nori grįžti, šiuo metu turi specialybes ir dirba gamybos, pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Tai aktualu, nes tai yra sektoriai, kur šiandien trūksta darbo jėgos Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Anot specialistės, kad norėtų grįžti, nurodė 60,3 proc. šiuose sektoriuose dirbančių respondentų.
Didesnė dalis apklaustųjų (39,2 proc.) Lietuvoje tikėtųsi gauti mėnesinį darbo užmokestį nuo 1201 iki 2000 eurų, 36,7 proc. tenkintų 2001–3500 eurų į rankas atlyginimas.
„Neretai girdime nuomonių, kad dažnas grįžęs iš užsienio tikisi neadekvataus darbo užmokesčio ar turi labai aukštus reikalavimus darbovietei, darbdaviui. Šitas mitas mūsų apklausos paneigtas, nes daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad neturi jokių reikalavimų darbovietei, jiems svarbu atlyginimas“, – pristatydama apklausos duomenis kalbėjo I. Laučienė.
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik 20 proc. norėtų kurti nuosavą verslą ir didinti darbo vietų skaičių Lietuvoje.
Pagrindinė išvykimo priežastis – finansinės galimybės
Tarp pagrindinių emigracijos priežasčių dažniausia – geresnių finansinių galimybių paieška. Ją įvardijo 57,5 proc. respondentų. 9,8 proc. nurodė, kad išvykimą lėmė noras užsidirbti konkrečiam tikslui.
8,8 proc. paliko Lietuvą dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7 proc. įvardijo santuoką su kitataučiu (-te).
Iš emigracijos lietuvius skatintų sugrįžti stabilumą garantuojantis geras atlyginimas (šį argumentą nurodė 61,7 proc. respondentų), taip pat tarp dažniausiai minimų sugrįžimo priežasčių įvardyta šeima, draugai, artimieji (53,4 proc. apklaustųjų), 30,1 proc. nurodė, kad juos sugrįžti skatintų galimybė dirbti mėgstamą darbą, dar 25,6 proc. motyvuotų kultūriniai ir politiniai pokyčiai visuomenėje.
„Finansinis aspektas yra pagrindinis ir numeris vienas atsakymas, bet pakankamai aiškiai čia įsiterpia ir socialinės aplinkos veiksniai, atsiradusi galimybė dirbti mėgstamą darbą ir netgi kultūriniai pokyčiai visuomenėje“, – sako I. Laučienė.
Svetur gyvenančių lietuvių akiratyje – ir regionai
Užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip rodo apklausos duomenys, grįžtų kurtis ne tik į didmiesčius (24,1 proc.), bet ir į šalies regionus (23,7 proc.).
„Svarbus punktas, kurio tendencija irgi nesikeitė nuo praėjusios apklausos, kur jie norėtų gyventi grįžę į Lietuvą. Skaičius tarp norinčių gyventi didžiuosiuose miestuose ir regionuose labai panašus.
Tai žinia regionams ir galima daryti išvadą, kad užsienyje gyvenančius lietuvius galima pritraukti ne tik į didžiuosius miestus“, – komentuoja Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovė.
Ji pažymėjo, kad neretai grįžę emigrantai renkasi regionus, iš kurių yra kilę.
Pasak I. Laučienės, tik mažiau nei 1 proc. nurodė, kad jų niekas nepaskatintų grįžti.
Apklausa buvo vykdoma internetu 2023 m. gegužės mėnesį. Didžiausią dalį apklausoje sudarė vyresni nei 35 m. asmenys, dauguma užsienyje gyvena daugiau nei 10 m. (59,4 proc.)
