Išeivių iš Lietuvos sūnus Gediminas Petraitis, kuris šiuo metu yra vienintelis NBA teisėjaujantis lietuvis, tapo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu, skelbia NBA.com.

1989 metais Kaune gimęs G.Petraitis su tėvais į JAV persikėlė 1994 metais, jo tėvai buvo medikai. Iš pradžių G.Petraitis su seserimi į mokyklą eiti pradėjo dar Lietuvoje, tačiau po kelerių metų persikėlė į JAV. Jis 2011 m. baigė Merilando valstijos universitetą ir pradėjo karjerą finansų ir apskaitos srityje, dirbo kompanijoje „PricewaterhouseCoopers“.

Vis dėlto, aistra krepšiniui gana greitai nugalėjo kitus norus. Šiuo metu Niujorke gyvenantis G.Petraitis greitai kilo karjeros laiptais, 2013 metais jau teisėjavo NBA plėtojimosi lygoje, o 2014-aisiais debiutavo ir pačioje NBA.
2014 metų spalį legendinėje „Madison Square Garden“ Niujorke jis pirmą kartą teisėjavo NBA rungtynėse tarp „New York Knicks“ ir „Washington Wizards“ klubų. 2014-15 m. sezone jis dirbo 11-oje NBA rungtynių, o šį sezoną švilpė jau 16-oje.

Kaip rašo NBA.com, G.Petraitis ilgą laiką atidėjo pilietybės klausimą, tačiau dabar nusprendė, kad JAV pilietybė jam pravers labiau. JAV pasas jam įteiktas antradienį Merilande, kur jis ir pradėjo arbitro karjerą.

„JAV yra puiki šalis ir jei tik yra galimybė tapti jos piliečiu, to aš negaliu atsisakyti“, – sakė G.Petraitis.

G.Petraitį pažįstantis Lietuvoje dirbantis teisėjas Juozas Barkauskas BNS sakė, kad stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje teisėjaujantis jo bičiulis nuolatos domisi Lietuva, dažnai į ją atvyksta.

„Jis iš tikrųjų patriotas, jis pats dažnai grįžta į Lietuvą, dažnai apie ją klausinėja įvairių dalykų“, - sakė teisėjas.

Pasak jo, G.Petraitis yra labai talentingas savo srities specialistas.

„Tai parodo net ir jo amžius, jis yra vienas jauniausių NBA teisėjų. Jis tikrai labai talentingas, siekia savo tikslo, šiuo požiūriu jis atrodo labai subrendęs“, - sakė J.Barkauskas.

„Jo galimybės yra pačios geriausios, (...) linkiu jam pasiekti aukščiausių tikslų, kuriuos jis yra užsibrėžęs“, - pridūrė jis.

G.Petraitis sakė, kad didelę įtaką jo karjerai padarė tėvas Vidmantas, kuris pats anksčiau teisėjavo.

„Jis iš tikrųjų spaudė mane pradėti, buvo vienas iš mano mokytojų; vienas iš žmonių, su kuriais kalbuosi. Būtent jis mane į tai įtraukė“, - teigė NBA teisėjas.

Jis pasakojo, kad tėvai jam leido pačiam apsispręsti dėl Jungtinių Valstijų pilietybės. G.Petraitis galimybę siekti JAV pilietybės turėjo ir anksčiau, tačiau jos atsisakė.

„Šiuo metu aš nemanau, kad tada buvo pakankamai subrendęs nuspręsti, o mano tėvai niekada nevertė manęs elgtis vienaip ar kitaip“, - sakė G.Petraitis.

Pagal Lietuvos įstatymus, įgijęs JAV pilietybę G.Petraitis gali netekti Lietuvos paso, nes Konstitucija griežtai riboja dvigubą pilietybę. Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę, įrodžius, kad asmuo „ypač reikšmingai prisideda prie šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.

„Pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos piliečiui įgijus kitos šalies pilietybę pradedama Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra. Paprastai ji baigiasi pilietybės netekimu – nebent asmuo atitinka įstatyme numatytas išimtis ir turi teisę į dvigubą pilietybę. Be to, įsigaliojus šiandien Seimo priimtoms Pilietybės įstatymo pataisoms ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys piliečiai taip pat gali išsaugoti Lietuvos pilietybę“, - BNS antradienį sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Prezidentės spaudos tarnyba, paklausta apie naujojo įstatymo aktualumą G.Petraičiui, teigė, kad „turint bendro pobūdžio informaciją apie asmenį, nėra galimybės tiksliai atsakyti, ar jam yra taikytinos Pilietybės įstatymo pataisos“.

„Asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę ir norėdamas išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, turės pateikti prašymą Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar grąžinimo, prie kurio, be kitų įstatyme nurodytų dokumentų, turės būti pridėti dokumentai, patvirtinantys jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tokį asmens prašymą turės išnagrinėti Pilietybės reikalų komisija ir teikti siūlymus dėl pilietybės įstatymo pataisų taikymo konkrečiam asmeniui“, - informavo Prezidentūra.