– Norėčiau pradėti nuo jūsų vizito. Kiek žinau, tai apskritai pirmas Butano diplomatų vizitas Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad ruošiatės užmegzti formalius diplomatinius santykius su mūsų šalimi?
– Dėkoju už jūsų klausimą, bet prieš atsakydamas į jį norėčiau vyriausybės vardu perduoti sveikinimus jūsų televizijos žiūrovams. Garbė lankytis tokiame istoriniame – Vilniaus – mieste. Jo grožis, istorija, amatai ir menai, architektūra puikiai prilygsta miesto gyventojų svetingumui. Dėkojame už Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kvietimą apsilankyti. Tai pirmasis toks vizitas. Atsakant į jūsų klausimą apie diplomatinius santykius – džiaugiamės gavę draugiškos Lietuvos valstybės prašymą šiuo reikalu. Mes labai rimtai jį svarstome. Jau darome daug ką drauge tarptautiniuose forumuose, ir formalių diplomatinių santykių stoka – jokia kliūtis. Tačiau ateityje reikia tai apsvarstyti rimčiau.
– Daug žurnalistų žino Butaną dėl jo iniciatyvos Jungtinėse Tautose, pabrėžusios laimės ekonomikos skaičiavimą. Atrodo, ji buvo sėkminga, nes dabar JT kasmet pristato valstybių laimės lygio ataskaitą. Tai Butano nuopelnas.
– Ačiū už gerus žodžius. Bendroji šalies vidaus laimė iš tiesų įrašyta mūsų nacionalinėje genetikoje. Tai gero valdymo plėtros etosas. Tradicija labai sena. Dar 1729 m. vienas iš lyderių išleido ediktą, kuris skelbia, kad valdžia neturi teisės egzistuoti, jeigu nesuteikia laimės tautai. Dabartinio karaliaus pirmtakas, jo tėvas Džigmė Singjė Vangčiukas, labai nuosekliai 1972 m. deklaravo, kad daugiau dėmesio skirsime bendrajam vidaus laimės rodikliui, o ne bendrajam vidaus produktui. Esame įsitikinę, kad bendrosios laimės siekis atskleidžia visapusiškesnę plėtrą.
– Kai vertini minėtas JT laimės ataskaitas, pačiame viršuje randi Šiaurės šalis – Norvegiją, Daniją. Butano rezultatai nėra labai stiprūs. Gal vis dėlto gailitės sprendimo 1999 m. leisti tautai žiūrėti televiziją ir naršyti internete?
– Klausimas gudrus, turiu jus pagirti. Bendrosios vidaus laimės paradigma mums labai svarbi, esame jai įsipareigoję, bendrosios vidaus laimės propagavimas yra rimtas reikalas Butane. Tačiau tai nereiškia, kad tikslą pasiekėme. Tikra tiesa, kad Šiaurės šalys jau nudirbo puikų darbą, džiaugiamės dėl jų pastangų. Mes niekada nesigviešėme laimingiausios pasaulio šalies titulo. Mes tik sakome, kad rimtai, visapusiškai siekiame laimės tokiu būdu, kokį būtų galima išmatuoti ir kokį visuomenė galėtų įvertinti. Rezultatai rodo, kad reikia stengtis dvigubai daugiau.
Internetas – geras dalykas, skatinantis atskaitingesnę ir skaidresnę vyriausybę, leidžia keistis žiniomis. Tačiau reikia išminties pasirinkti, kaip naudoti interneto suteikiamą galią. Mūsų šalyje per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko pastebimų pokyčių. Praeityje neturėjome tokio išsilavinimo lygio, o dabar jau dauguma mūsų turi. Tai leido nemokama švietimo ir sveikatos apsaugos sistema šalyje. Kai jau sugebi pasirinkti, ką imti iš interneto, jis tampa galingu sąjungininku.
– Ambasadorius pasakojo istoriją, kad Jums kartą teko lydėti nacionalinę komandą Olimpinėse žaidynėse ir ten pamėgote mūsų krepšinio komandą. Kiek suprantu, krepšinis Butane yra gana populiarus. Todėl klausiu – ar globalizacijos amžiuje, globalioje kultūroje su komercializuotu, globalizuotu sportu, nebijote? Kokiu mastu turite užsidaryti nuo globalaus pasaulio tam, kad išliktumėte savimi?
– Tai, ką sakote, man, kaip Butano piliečiui, turi labai gilią prasmę. Kaip pareigūnas važiavau su nedidele Butano delegacija į Atlantos Olimpines žaidynes 1996 m. Ten sužinojau apie unikalią komandą – Lietuvos krepšininkus. Prisimenu tuos žymiuosius marškinėlius. A. Sabonis tuo metu padarė milžinišką įspūdį. Laimėjote medalius tada ir 1992 m. Mane, kaip tokios mažos šalies gyventoją, labai įkvėpė kita maža šalis – Lietuva. Ji parodė galinti pasiekti puikių rezultatų, jeigu tiki savimi, savo tapatumu. Atlantoje man pavyko dovanų gauti tuos marškinėlius. Vis dar juos turiu, man tai tikras lobis. Esu Vilniuje, kalbu apie bendradarbiavimą tarp šalių ir galiu drąsiai sakyti – Lietuva įkvepia Butaną ir mane patį.
Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
