Ketvirtadienį Vilniuje mirė ilgametė Lietuvos televizijos režisierė, scenaristė, aktorė bei rašytoja, viena spalvingiausių Lietuvos kultūros asmenybių, Galina Dauguvietytė. Kitą mėnesį jai būtų suėję 89 metai. Garsios moters gyvybė ketvirtadienį paryčiais užgeso ligoninėje. Šią savaitę Lietuva neteko jau dviejų talentingų ir išskirtinių asmenybių – anksčiau pranešta, kad mus paliko ir sunkia liga sirgęs maestro Stasys Povilaitis.
G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 dieną. Jos tėvai – Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas Borisas Dauguvietis ir teatro žvaigždė Nelė Vosyliūtė. 1943–1944 m. Galinos Daugaitės slapyvardžiu vaidino Žemaičių teatre Telšiuose. 1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.
G. Dauguvietytė – televizijos serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m.), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų.
Buvo išleistos dvi G. Dauguvietytės prisiminimų, pokalbių ir apmąstymų knygos „Perpetuum mobile“ (2002), „Post scriptum“ (2006) ir „Dialogai su savimi“ (2010). 2004 metais G. Dauguvietytė buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
„Prieš porą metų teikdama jau tradiciniu tapusį apdovanojimą – Boriso Dauguviečio auskarą – moteris pareiškė: „Gal man ne tiek daug laiko liko, palikuonių nėra, nenorėčiau, kad tradicija nutrūktų. Norėčiau, kad kai manęs nebus, šitą auskarą kam nors įteiktų Dariukas - aktorius Darius Meškauskas. Jo mama ir aš – seserys. Jo mama augino mane, aš auginau jos vaikus. Jeigu aš negalėsiu, norėsiu, kad auskarą įteiktų jis. Jis – mūsų šeimos likęs kraujas. Jeigu šita tradicija dar gyvuos, labai prašysiu visų komisijų, kad Dariukas atliktų šitą pareigą“, – su pasididžiavimu žvelgdama į Nacionalinio dramos teatro scenoje stovintį savo sūnėną, „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijos vedėją, aktorių D. Meškauską, ilgai saugotą šeimos paslaptį tada išdavė G. Dauguvietytė.
„Nugyvenau tokį gražų ilgą gyvenimą, ir manau esanti verta visų man skirtų išgyvenimų. Visada buvau savimi ir dėl nieko nesigailiu“, - yra sakiusi režisierė. Ji nuolat kartojo gyvenusi savo gyvenimą, dėl kurio paklydimų ar išbandymų niekad nesigailėjusi. Išmokusi tolerancijos ir priimti visa, kad duota, kaip neišvengiamą savastį.
Prieš kelias savaites paskutinį kartą su režisiere kalbėjęs Lietuvos nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius teigė, kad nors ir užsiminusi apie sušlubavusią sveikatą, G.Dauguvietytė buvo nusiteikusi optimistiškai, kaip visad pakilios nuotaikos ir ruošėsi tolesnei veiklai, planavo savo 90–ąjį jubiliejų.
Šalies vadovai pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl G.Dauguvietytės mirties. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.
„G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje, kurioje taip pat užjaučiami jos artimieji, draugai ir kultūros bendruomenė.
Šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl režisierės, aktorės, rašytojos mirties.
„Iš mūsų tarpo išėjo gerumo simboliu tapęs žmogus. Laukėme, kad kitais metais švęsime Jos 90-metį, o Ji dar ilgai kalbės protingai ir žaismingai, mokydama mus išminties. Galina Dauguvietytė buvo teatro ir apskritai meno žmogus. Ji visa savo esybe rodė kultūros pranašumus – išsilavinęs žmogus geriau supranta pasaulį ir paprasčiau priima likimo smūgius. Ji mokė savo bendraamžius orumo, primindama, jog kiekviena karta įnešė savo indėlį į tautos rūmą. Ji kiekvienam aiškino kaip rasti džiaugsmus net savo buityje – kaip toje daugeliui įsiminusioje „Petraičių šeimos“ laidoje. Tą Ji mokėjo daryti, nes buvo puiki režisierė ir aktorė. Galina Dauguvietytė buvo tarsi jungtis tarp Lietuvos epochų, kurių kiekvienoje reikėjo mylėti savo kraštą ir dirbti jam. Šviesus Galinos veidas lai primena mums apie prasmingai savo gyvenimą nugyvenusius talentingus žmones“, – sakoma premjero užuojautoje Galinos Dauguvietytės artimiesiems, draugams, visiems jos talento gerbėjams.
