Žymus čekų dezinformacijos ir „hibridinių grėsmių“ ekspertas sako, kad nors Vakarai ilgus metus rimtai nevertino iš Maskvos kylančių grėsmių, ryžtinga reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos „branduolinį šantažą“, nuolat Kremliaus kartojamų „tuščių grėsmių“ akivaizdoje, gali padėti atsikratyti ilgą laiką trukusio „paralyžiaus“.
Jakubas Kalensky iš Helsinkyje Europos Sąjungos ir NATO įsteigto Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro („Hybrid CoE“) teigia, kad būtų klaida leisti didžiausioms baimėms dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų koreguoti reakciją į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje.
„Abstrakčiai žiūrint, branduolinio smūgio grėsmė be abejo yra kažkas absoliučiai siaubingo, – išsamiame interviu RFE / RL Sakartvelo tarnybai sakė Kalensky. – Tačiau aš tikrai nenoriu, kad įkliūtume į spąstus ir pradėtume diskutuoti, kas nutiks, jei V. Putinas tai padarys [panaudos branduolinį ginklą], nes manau, kad tai tik padeda V. Putinui sėti baimę dėl galimų priešinimosi Kremliaus neteisėtai, nusikalstamai, genocidinei agresijai pasekmių.“
Kyjivo ir Vakarų pareigūnai apkaltino Rusijos atsakinguosius asmenis „branduoliniu šantažu“ po to, kai Maskva perėmė Ukrainos branduolinių objektų, įskaitant didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, kontrolę ir ėmė grasinti panaudoti branduolinį ginklą Rusijos teritorijai, kuri, jų nepagrįstais tvirtinimais nuo šiol apima ir keturias rytines Ukrainos sritis, apginti.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šio mėnesio pradžioje perspėjo, kad Putinas priartins „Armagedono galimybę“, jei panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje, ir išreiškė viltį, kad bus rasta „išeitis“, kuri padės išvengti tokių rimtų pasekmių.
Kalenskis RFE / RL sakė, kad po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą „turėtume užtikrinti, kad Rusija neturėtų kariuomenės [ar] ekonomikos, įgalinančios ją kam nors pakenkti. To mes turėtume siekti, per daug nesijaudindami dėl to, ką gali padaryti ponas Putinas“.
„15 tuščių grasinimų metų“
Kalensky yra ES Rytų „StratCom“ darbo grupės, įsteigtos 2015 m., siekiant kovoti su Rusijos dezinformacija po Krymo okupacijos ir aneksijos, ir jai priklausančios „EUvsDisinfo“ duomenų bazės steigėjas. Dar visai neseniai jis buvo Atlanto tarybos skaitmeninės teismo medicinos tyrimų laboratorijos („DFRLab“) vyresnysis bendradarbis.
Jis kalba apie daugiau nei dešimtmetį trunkančią Rusijos agresiją, prasidėjusią 2007 m. kibernetine ataka prieš Estiją iš rusiškų IP adresų ir pratęstą 2008 m. penkių dienų Rusijos karu, siekiant paremti atsiskirti ketinusius Sakartvelo regionus, o vėliau – Krymo okupacija ir Rusijos parama Rytų Ukrainos separatistams.
„Kaip dezinformacijos ar propagandos specialistas, aš matau, kad 15 metų Maskva vis naudoja, naudoja ir naudoja tuo pačius tuščius grasinimus, nes jie mus paralyžiuoja, – sakė Kalensky. – Todėl aš sakau, kad neturėtume pakliūti į šiuos spąstus, nes tai tik padeda Putinui siekti savo tikslų ir kenkia ukrainiečiams, kurie iš tiesų kovoja už mūsų europietiškas ar euroatlantines vertybes.“
Dezinformacija yra pagrindinis vadinamojo „hibridinio“ karo – 21 amžiaus karinės strategijos, kurioje derinama slapta skaitmeninė ir aukštųjų technologijų taktika, įskaitant kibernetines atakas, ir ginkluoti išpuoliai, užimant karines pozicijas, – komponentas.
Anot Kalensky, ne vienerius metus trunkančiame informaciniame kare Putinui pavyko paveikti, kaip Europos žiniasklaidoje buvo nušviesti įvykiai nuo Krymo okupacijos ir Malaizijos oro linijų lainerio numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 m. iki pandemijos ir praėjusį mėnesį okupuotoje Ukrainos dalyje vykusio „pseudoreferendumo“.
„Bijau, kad Rusijos dezinformacijos karas vykdomas labai kompetentingai, labai sumaniai ir gali pasiekti svarbių rezultatų, – sakė jis, – ir bijau, kad kartais jiems pavykdavo daryti įtaką mūsų diskusijoms – juk vis pasigirsta balsų, kad „kuo daugiau remsime Ukrainą, tuo didesnės bus problemos, kad Rusija supyks ir padarys kažką baisaus.“
Jis mano, kad tokios reakcijos „turėtų būti diskredituojamos kaip iš esmės atkartojančios Rusijos poziciją“.
Pripažindamas, kad tai gali būti labiau jo noras nei realybė, Kalensky sako, kad pastarosiomis savaitėmis Rusijos propagandos mašina „panašu, ima daryti klaidas“, ir dabar jau „veikia ne taip sklandžiai“.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai Rygoje įsikūrusios naujienų agentūros „Meduza“, kurioje dirba iš Rusijos emigravę žurnalistai, paskelbtą informaciją, demaskuojančią Kremliaus nurodymus propagandistams, kaip nušviesti Putino mobilizaciją, visą kaltę dėl nesėkmingo proceso suverčiant vietos kariniams komisariatams.
„Drįsčiau tikėti, kad Kremliaus informacinė mašina pradeda daryti klaidas, – sakė Kalensky. – Tačiau, žvelgiant į santykių su Putino režimu istoriją, man šiek tiek neramu, kad jiems taip sėkmingai pavyko paveikti tai, kaip mes suvokiame Rusijos režimą, kaip apie jį kalbame ir kaip priimame sprendimus jo atžvilgiu.“
Kalensky teigė kovą dėl Ukrainos laikantis „gryniausiu demokratijos ir autokratijos, žmogaus teisių ir neteisėtumo, teisinės valstybės ir stipresniojo teisės konfliktu“ ir pridūrė, kad „tikrai turėtume būti daug ryžtingesni remdami tuos, kurie kovoja už mūsų vertybes“.
Jis teigia manąs, kad demokratinės vyriausybės turėjo nedelsdamos nutraukti bet kokį verslą su Rusija ir atkirsti ją nuo tarptautinės ekonomikos.
Nors daugelis Vakarų šalių Rusijai įvedė precedento neturinčias prekybos, ekonomines ir kitas sankcijas, o Maskva į tai atsakė imdamasi atsakomųjų priemonių, dėl Europos priklausomybės nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų ES narės ir narystės siekiančios valstybės tapo pažeidžiamos kilusios energetikos krizės akivaizdoje.
2022-ųjų kovą visos 27 ES narės priėmė Versalio deklaraciją, kuria siekiama „kuo greičiau“ palaipsniui atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.
Nuo tada ES šalys importavo rusiško iškastinio kuro už dešimtis milijardų dolerių, o diskusijos dėl visiško jo atsisakymo vis dar skaldo bloką. „Nesakau, kad tai išspręstų visas problemas, bet, kaip strateginės komunikacijos ekspertas, manau, kad tai, jog į Rusiją vis dar keliauja Vakarų pinigai, yra labai blogai, – sakė Kalensky. – Mano nuomone, tai yra klaida.“
Nors Vakaruose pasigirstantys Putino palyginimai su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu gali būti kiek skuboti, dezinformacijos ekspertas Kalensky sako manantis, kad Rusijos prezidentas „jau gana seniai kalba kaip Hitleris ir tai siejasi su Kremliaus propaganda, dehumanizuojančia ukrainiečius ir bandančia įteigti, kad jie net nėra atskira tauta“.
Anot jo, praėjusiais metais Putino pasakyta kalba apie rusų ir ukrainiečių „istorinę vienybę“, tapusi savotiška invazijos įžanga, atrodo „tarsi paimta iš Hitlerio užrašų knygelės“.
Kalensky tai sieja su visus du dešimtmečius Putino valdymo trunkančia nuoseklia sovietų diktatoriaus Josifo Stalino reabilitacija. „Diktatorius dažnai įkvepia kiti diktatoriai, – sakė jis. – Tai tarsi rodo, kad jei nori vykdyti nusikaltimus ateityje, naudinga pirmiausia pateisinti praeities nusikaltimus.“
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 2000 m. Putinas Rusijos himnui grąžino sovietų himno melodiją, o 2005 m. apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Vėlgi, man atrodo, kad mes Vakaruose turėjome žymiai labiau sunerimti, kai pamatėme, kad grąžinamas sovietų himnas, – sakė Kalensky. – Kai pamatėme, kad kalbama apie „didžiausią 20 amžiaus geopolitinę katastrofą“, iš tikrųjų turėjome į tai reaguoti daug jautriau, nes tai signalizuoja, kad nusikaltimai bus vėl daromi ir jie yra vėl daromi.“
