„Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas praėjusią savaitę buvo paskelbtas turtingiausiu pasaulio žmogumi, kai kompanijos akcijų pakilimas padidino jo turtą iki $90 mlrd. Tiesa, elektroninės prekybos gigantės akcijų vertė kiek vėliau ir vėl išsilygino, ir Bezosas užleido pirmąją turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietą „Microsoft“ įkūrėjui Billui Gatesui (Bezosas valdo apie 17 proc. „Amazon“ akcijų).
Tiek Bezoso, tiek Gateso turto vertė siekia apie $90 mlrd., atskleidžia „Bloomberg“ duomenys, o pastarasis turtingiausio pasaulio žmogaus vietą užima nuo 2013-ųjų. Gatesas taip pat buvo įvardintas turtingiausiu pasaulio žmogumi ir šių metų „Forbes“ milijardierių reitinge. Kovo mėnesį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad tuo metu jo turto vertė siekė maždaug $86 mlrd. o antroje vietoje atsidūrė jo artimas bičiulis, filantropas ir „Berkshire Hathaway“ vyriausiasis vadovas Warrenas Buffettas, kurio turtas tuomet siekė maždaug $75,6 mlrd. Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius dėka „Amazon“ plėtros ir akcijų šuolių, Jeffas Bezosas ėmė sparčiai vytis Gatesą, iš pradžių pralendamas Buffettą kaip antras turtingiausias pasaulio žmogus, o praėjusią savaitę trumpam nukarūnuodamas ir patį Billą Gatesą.
Tačiau vienas gerai žinomas JAV finansininkas praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė manantis, jog šis titulas priklauso visiškai kitam žmogui – ne Jeffui Bezosui ir netgi ne Billui Gatesui. Pasak Billo Browderio, „Hermitage Capital Management“ vadovo iš Sietlo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra turtingesnis nei Bezosas ir Gatesas kartu sudėjus. „Manau, kad jo turto vertė siekia $200 mlrd.“, - sakė Browderis JAV Senato teisminiam komitetui.
„Šie pinigai buvo surinkti nelegaliomis priemonėmis, – sakė Browderis senatoriams. – Jis laiko savo pinigus Vakaruose ir visiems jo pinigams Vakaruose potencialiai gresia įšaldymas ir konfiskavimas.“
„Visoje Rusijoje yra maždaug 10 000 pareigūnų, dirbančių Putinui, ir gavusių instrukcijas žudyti, kankinti, grobti žmones ir išvilioti iš jų pinigus bei perimti jų nuosavybę“, - teigė Browderis.
Ir jis turi pagrindą tai sakyti. Browderis, kurio kompanija 1996-2004 m. buvo didžiausia užsienio investuotoja Rusijoje ir į šalies akcijas investavo apie $4 mlrd., išgarsėjo pasamdęs rusų teisininką Sergejų Magnickį atlikti korupcijos tyrimą Rusijoje, kai 2005 m. finansininkas buvo paskelbtas „nacionalinio saugumo grėsme“ ir jam buvo uždrausta sugrįžti į šią šalį. Paties Browderio teigimu, kai jis buvo išvarytas iš Rusijos, šalies pareigūnai perėmė „Hermitage Capital Management“ investicijų fondus ir pasisavino $230 mln., kuriuos kompanija mokėjo Rusijos valstybei mokesčių forma. 2008 m. Magnickis atskleidė šią aferą, kurią dangstė aukšto rango Rusijos pareigūnai. Rusijos valdžia neilgai trukus suėmė Magnickį ir po metų jis buvo žiauriai nukankintas bei mirė kalėjime.
Asmeninio Putino turto vertė jau ilgą laiką yra atsidūrusi spėlionių centre, nors Kremlius pakartotinai neigia bet kokius kaltinimus, jog galingiausias šalies žmogus piktnaudžiauja valdžia. Tačiau Browderis skaičiuoja, jog Putino asmeninį turtą smarkiai padidino slaptas susitarimas su turtingiausiais Rusijos pareigūnais, pasirašytas po 2000-ųjų.
„Kai jis pirmą kartą atėjo į valdžią, Putinas iš pradžių kovojo su oligarchais, – sakė Browderis Senato komitetui, prisimindamas kažkada turtingiausio Rusijos žmogaus Michailo Chodorkovskio nuteisimą 2003 m. – Kai stoji prieš teismą Maskvoje, yra 99,7 proc. tikimybė, kad tave pripažins kaltu, todėl jie tave uždaro į narvą, nes jokia nekaltumo prezumpcija ten neegzistuoja.“
„Hermitage Capital Management“ vadovas pridūrė: „Dabar įsivaizduokite, kad esate koks 17-as turtingiausias žmogus Rusijoje ir matote patį turtingiausią vyruką, kuris yra daug gudresnis, kur kas labiau galingesnis už tave, sėdintį narve. Kokia bus tavo reakcija? Tu nenori sėdėti ten pat.“
Pats Browderis buvo „Gazprom“, „Surgutneftegas“ ir kitų Rusijos valdomų valstybinių bendrovių akcininkas 10-ajame dešimtmetyje, ir tikina, kad Putinui turtą atnešė maždaug tuo pat metu sudarytas susitarimas su Rusijos verslininkais, pavertęs Putiną „turtingiausiu pasaulio žmogumi“.
„Po Michailo Chodorkovskio nuteisimo, visi kiti oligarchai vienas po kito pradėjo eiti pas Vladimirą Putiną ir sakyti – „ką mums reikia padaryti, kad neatsidurtume tame narve?“. Jis atsakė labai paprastai – „atiduoti 50 procentų savo turto“. Ir tą 50 procentų atiduoti ne Rusijos vyriausybei ir ne prezidento administracijai, 50 procentų atiduoti asmeniškai Vladimirui Putinui“, - senatoriui Sheldonui Whitehouse‘ui iš Rod Ailando sakė Browderis.
2012 m. Jungtinės Valstijos įvedė Magnickio aktu vadinamas sankcijas tam tikriems oligarchams, kuriuos laikė atsakingais už teisininko mirtį, ir tuo metu liudydamas įstatymų leidėjams Kapitolijuje Browderis sakė, kad Putinas yra asmeniškai suinteresuotas panaikinti tas sankcijas, nes jis ne tik gauna pinigų iš su byla susijusių oligarchų, bet jie ir „saugo jo pinigus“.
„Putino režimas vykdė siaubingus nusikaltimus siekiant gauti tuos pinigus, ir jis nenori prarasti to turto, kuris dabar gali būti įšaldytas, – pasak „Voice of America“, tuo metu sakė Browderis. – Tad jis patiria asmeninę grėsmę dėl Magnickio akto.“
Browderis taip pat tvirtina, kad dalis Putino multimilijardinio turto yra saugoma Amerikos bankuose, ir teigia, jog Rusijos siekis panaikinti Magnickio akto sankcijas rėmėsi to pinigų srauto išnarpliojimu. Tarp teisininkų komandos, dedančios jėgas į Magnickio akto panaikinimą, yra ir Natalija Veselnickaja, ta pati advokatė, su kuria Donaldas Trumpas jaunesnysis susitiko aptarti pernai metų prezidento rinkimų savo tėvo kampanijos metu.
Oficialiai Putinas į Magnickio aktą sureagavo 2012 m. paskelbdamas sprendimą apriboti amerikiečių galimybes įsivaikinti vaikus iš Rusijos. Tiek įvaikinimo proceso apribojimai, tiek Magnickio akto sankcijos, pasak žiniasklaidos, tapo svarbiomis pokalbių temomis susitikimuose tarp Rusijos pareigūnų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos. Jeigu Browderio tvirtinimai pasirodys esą teisingi, tuomet Rusijos kišimasis į JAV prezidento rinkimus galėjo būti vykdomas ne tik dėl Rusijos valstybinių interesų, bet ir siekiant apginti plačius Vladimiro Putino asmeninius turtus.
Pasak oficialios Putino turto deklaracijos – kurią pateikti privalo visi Rusijos vyriausybės pareigūnai – Rusijos prezidentas uždirba $133,000 per metus ir turi kuklų butą Maskvoje. Jis ir visa eilė jo partijos aukščiausio rango pareigūnų su lygiai tokiomis pat kukliomis turto deklaracijomis buvo sukritikuoti aršiausio Putino kritiko, su korupcija kovojančio opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno, kuris kaltina juos slepiant savo prabangius, milžiniškus namus ir kitą turtą. Navalno atliktas Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo turto tyrimas šiais metais jau sukėlė šalyje dvi masinių antikorupcinių protestų bangas.
Putino asmeninio turto vertė liepos mėnesį taip pat pateko į aptarimų sūkurį, kai paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip jis šalyje apsilankiusiems „Mitsubishi“ atstovams sako turintis vieną iš jų motociklų. Nors jis į savo oficialią turto deklaraciją yra įtraukęs tris automobilius ir keturratį, joje nėra jokių viešų duomenų apie motociklus. Kremlius skubiai paneigė kaltinimus neskaidrumu ir išplatintame pranešime paskelbė, jog Putinas turėjo omenyje motociklą prezidentiniame garaže, kuris nepriklauso jam asmeniškai ir todėl nebuvo įtrauktas į oficialius Putino turto įrašus. Įdomu tai, kad ir prezidentiniame garaže nėra jokio „Mitsubishi“ motociklo, tačiau Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau sakė, jog prezidentas turėjo omenyje „Kawasaki“ motociklą.
Nepaisant didelio Putino populiarumo pačių rusų tarpe, auganti korupcija susilaukia vis didesnės rinkėjų kritikos. Pavyzdžiui, du trečdaliai rusų laiko jį tiesiogiai atsakingu už korumpuotų pareigūnų veiksmus, o daugiau nei pusė visų rusų mano, kad jis nekovoja su šia problema, atskleidžia naujausia „Pew“ tyrimų centro atlikta apklausa.
