Specialistai sako, kad apie savo sveikatą daugelis vis dar susimąsto tik tuomet, kai vyresniame amžiuje susiduria su pirmaisiais rimtais negalavimais, tačiau kur kas daugiau dėmesio sveikatai reikėtų skirti dar jauname amžiuje – kuo daugiau pastangų rūpindamiesi savimi įdėsite dabar, tuo sveikesne senatve galėsite džiaugtis.

Žmonių gyvenimo  trukmė ilgėja, bet gyvenimo kokybė dėl to nebūtinai gerėja, sako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, tad ir išlaidų medicinai patiriame vis daugiau.

Jis išskiria tris dalykus, apie kuriuos susimąstyti reiktų jau dabar, kad gyventume kokybiškai ir kur kas mažiau bėdų dėl sveikatos turėtume net ir vyresniame amžiuje.

„Kalbant apie orią senatvę, pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie gyvenimo kiekybę, o jo kokybę. Šiuos du dalykus gyvenime labai dažnai painiojame – siekiame gyventi kuo ilgiau, tačiau retai mąstome, kaip kokybiškai gyvenimą nugyvensime. Norint, kad vyresniame amžiuje gyvenimu galėtume džiaugtis būdami sveiki, visų pirma turėtume susimąstyti apie mitybą, fizinę veiklą ir psichologinę sveiktą. Jei šiais trimis dalykais šiandien nesirūpinsime, gyvenimo kokybė prastės, turėsime daugiau sveikatos problemų senatvėje“, – sako E. Grišinas.

Nuo mitybos pradėti nesudėtinga

80-90 proc. mums būtinų maistinių medžiagų galime gauti su kasdieniu maistu, sako dietologas. Kiek pasistengus visai nesudėtinga mitybą sustyguoti taip, kad pernelyg apie tai negalvodami kasdien gautume pakankamą mums reikiamą naudingų medžiagų kiekį.

„Pradėkime nuo to, kad tris kartus per dieną valgyti yra būtina. Be to, jei yra galimybė, būtina per dieną bent du kartus valgyti daržoves, reiktų kaskart suvalgyti jų bent po 200 g. Tai tikrai nėra labai daug, maždaug du agurkai ir du pomidorai. Taip pat reiktų į mitybą įtraukti šviežius vaisius ir uogas. Vasarą bus puikus metas racioną paįvairinti mėlynėmis, avietėmis, braškėmis ir kitomis vertingomis uogomis, tokiomis, kaip vyšnios, šilauogės ir pan.“, – dėsto E. Grišinas.

Tiesa, E. Grišinas pataria atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis uogų ir vaisių turi nemažai cukraus, tad jų vartojimą taip pat reiktų prižiūrėti – nederėtų ištisas dienas dideliais kiekiais valgyti vien šiuos produktus.

Jauno žmogaus organizmas įprastai toleruoja kur kas daugiau maisto produktų nei vyresnio, mat su amžiumi organizmas tampa jautresnis. Nuo keturiasdešimties žmonių raumenų masė ima mažėti, tad iki šio amžiaus būtina daug dėmesio skirti tiek savo mitybai, tiek fizinei būklei, sako E. Grišinas.

„Reiktų kalbėti apie būtinybę vartoti kuo daugiau baltymų turinčio maisto, taip pat turinčio geležies, polifenolių, antioksidantų, taip pat Omega-3 riebalų rūgščių. Aš visada raginu neatsisakyti žuvies, mėsos, vartoti kiaušinius, įtraukti bent kartą į savaitę riebesnės žuvies, nes to reikalauja mūsų organizmas, ypač senatvėje, jeigu mes norime išlaikyti raumeninį audinį sveiką, o sveikas raumeninis audinys būtinas kiekvienais gyvenimo metais, to privalome nepamiršti“, – kalba E. Grišinas.

Anot jo, jaunesniame amžiuje mityba itin svarbu rūpintis, mat vyresnio amžiaus žmonės neretai maistui dėmesio ima skirti mažiau, dažniau renkasi greitai pagaminamus produktus ir t.t.

Judėti būtina visada

Kitas aspektas, kuris, anot pašnekovo, yra labai svarbus – fizinis aktyvumas. Nuo to, kiek dėmesio fiziniam aktyvumui skirsime šiandien, labai smarkiai priklausys tai, kaip jausimės ateityje.

„Raumeninio audinio netekimas yra tiesiogiai susijęs su mirtingumu, nepriklausomai nuo to, kokia žmogaus bus mityba. Turime suprasti, kad riebalinis audinys yra uždegiminis audinys. Dažnai mums atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės natūraliai yra kiek didesni, tačiau tai nėra normalu ir sveika, tad tuo susirūpinti reiktų kuo anksčiau“, – sako specialistas.

Norint suprasti, kokia yra reali fizinė kiekvieno žmogaus sveikata, geriausiai atlikti nuodugnius laboratorinius kraujo tyrimus. Kai kurie rodikliai mums ypač svarbūs, pavyzdžiui, gliukozės stabilumas kraujyje, hemoglobino koncentracija, cholesterolio kiekis ir t.t.

Nereikia pamiršti psichologinės sveikatos

Specialistas taip pat sutinka, kad psichologinę savijautą nemažai žmonių nuvertina, nors nuo jos labai dažnai priklauso ir tai, kiek judame, kokia mūsų mityba.

„Nesuku pastebėti, kad kuo geriau jaučiamės emociškai, tuo daugiau judame, tuo sveikiau valgome. Psichologinė sveikata labai dažnai yra susijus netgi ir su svorio kontrole“, – teigia specialistas.