MRU vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. Davidas Schulzas savo straipsnyje svarsto apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant Jungtinių Valstijų prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų Jungtinių Valstijų istorijoje.

2024 m. kovo 12 dienai, Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas ir Demokratų kandidatas Joe Bidenas yra surinkę pakankamai delegatų, kad užsitikrintų nominacijas tapti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu.

Apart kokių nors netikėtumų, 2024 m. rinkimai jau yra oficialūs ir juose vėl varžysis Trumpas ir Bidenas. Tačiau kaip tai įmanoma? Remiantis apklausomis, kone 60 proc. amerikiečių nenori vėl matyti šios dvikovos. Taip pat yra beveik 20 proc. rinkėjų, kurie vienodai nekenčia arba nemėgsta Donaldo Trumpo ir Joe Bideno, kas pagrįstai kelia abejonių, ar šie žmonės apskritai  ateis balsuoti ir kokį poveikį tai turės 2024 m. rinkimams.

Daugelis svarsto, kodėl šiuose rinkimuose vėl susikauna Trumpas prieš Bideną, turint galvoje, kad jie yra taip nemėgstami visuomenės. Yra keletas priežasčių.

Pirma, jie abu kandidatuoja, deleguojami savo partijų, kas reiškia, kad jie turi daug politinio palaikymo. Antra, jie turi reikšmingą savo vardo atpažįstamumą. Trečia, jie turi galimybių surinkti daug pinigų, kas yra ypatingai svarbu Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. Ketvirta, abu kandidatai yra atlikę puikų darbą perrašant savo partijų taisykles savo naudai. Galiausiai, tai, kaip iškelti kandidatai Demokratų ir Respublikonų partijose Jungtinėse Valstijose yra parenkami, apsprendžia pirminiai rinkimai, į kuriuos atvyksta balsuoti tik nedidelis skaičius žmonių. Tai partijų lojalistai, kurie nebūtinai reprezentuoja platesnį Jungtinių Valstijų visuomenės spektrą, tačiau jie ateina balsuoti ir šitaip kalba savo partijos vardu, kuri palaikoTrumpą arba Bideną.

Nors šiandien atrodo, kad prezidento rinkimų finalas neišvengiamai reiškia Trumpą prieš Bideną, tačiau pabandykime apsvarstyti keletą kitų galimybių.

Nors abu kandidatai turi pakankamai delegatų laimėti savo partijų nominacijas, tikrieji suvažiavimai pasirinkti juos kaip oficialius kandidatus neįvyks iki šių metų liepos arba rugpjūčio mėnesio. Jei kažkas nutiktų Trumpui arba Bidenui – itin akivaizdūs sveikatos sutrikimai ar baudžiamasis teistumas – ir kandidatai turėtų būti pakeisti, delegatai, kurie įsipareigojo balsuoti už juos, vis tiek privalės už juos atiduoti savo balsus pirmajame suvažiavimo raunde. Žinoma, įmanoma, kad Trumpas ar Bidenas galėtų juos nuo šios pareigos atleisti – tačiau šiuo metu tai nėra tikėtina.

Tačiau jei kažkokiu, nors ir kaip menkai tikėtinu, būdu nei Trumpas, nei Bidenas nelaimi pirmojo raundo savo partijų suvažiavimuose, delegatai tampa laisvais balsuoti už ką tik nori antrajame ir paskesniuose raunduose. Mes nežinome, kas bus Trumpo viceprezidentu, tačiau šiuo metu Bidenas lieka prie Kamalos Harris pasirinkimo. Kita vertus, jei Bidenas nebebūtų kandidatas, tai nebūtinai reiškia, kad Harris taptų savo partijos kandidate į prezidentus.

Pažiūrėkime, kas vyktų po suvažiavimų. Iš esmės, visuotiniai rinkimai startuoja rugsėjo pradžioje. Ankstyvasis balsavimas paštu prasideda rugsėjo pabaigoje, o patys rinkimai vyks lapkričio 5 d. Jei vienas ar abu kandidatai turėtų pasitraukti po ankstyvojo balsavimo pradžios, tai sukurtų įvairiausias politines ir teisines problemas jų pakeitimui. Demokratų ir Respublikonų nacionaliniai komitetai galėtų pasirinkti alternatyvius kandidatus. Ir tai nebūtinai turėtų būti dabartinių kandidatų viceprezidentai.

Bet tuomet įsivaizduokite, kad po lapkričio 5 d. rinkimų nutiktų kažkas, dėl ko nugalėtojas turėtų pasitraukti – dėl sveikatos, teisinių problemų ar kitų priežasčių. Čia jau iš esmės esame neatrastose Jungtinių Valstijų teisės teritorijose. Nėra iki galo aišku, kaip Rinkikų kolegijos nariai privalėtų balsuoti. Ir net jei, tarkime, rinkikai susirinko, pateikė savo balsus ir vienas iš kandidatų laimėjo. Net ir po to Kongresas dar turi oficialiai susirinkti, suskaičiuoti ir patvirtinti rinkikų balsus – įsivaizduokite, jei nugalėtojas turėtų pasitraukti būtent tuo metu.

Ir vėl nėra aišku, kas perimtų estafetės lazdelę. Tuo tarpu, po sausio 6 d.,  Kongresui suskaičiavus rinkikų balsus, dar prieš prezidento priesaikos davimą sausio 20 d., jei nugalėtojas būtų priverstas pasitraukti, kas galiausiai nutiktų, apibrėžiama Konstitucijoje – ir tai būtų viceprezidentas, kuris, tikėtina, perimtų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento postą.  

Aš modeliuoju minėtas situacijas, nes amerikiečiai ir kiti žmonės visame pasaulyje uždavinėja „kas, jeigu“ klausimą: kas, jeigu vienas ar abu kandidatai dėl savo amžiaus, dėl savo sveikatos, dėl teisinių problemų turėtų atsitraukti? Amerikietiška politinė sistema yra paini ir čia išdėstyti nenumatyti atvejai demonstruoja painiavą bei problemas renkant Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų Jungtinių Valstijų istorijoje.