Trys Karaliai – sausio 6 d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą reiškia išminčiaus šventumą. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, jie taip vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Kasparas, Merkelis ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog jos pasirodymas sutaps su Mesijaus atėjimu. Išminčiai nutarė aplankyti kūdikį ir išrinkę jam dovanas – auksą, smilkalus ir mirą – leidosi į kelionę. Tad ką gi reiškia šios brangenybės?
Auksas
Kūnui. Auksas senovėje buvo ypač vertingas todėl, kad jį atrasti ir iškasti iš žemės gelmių buvo itin sudėtinga, neturint tokių technologijų, kokias turime šiandien. Prieinamas jis buvo tik karaliams ir turtingiesiems. Už auksą buvo galima įsigyti maisto, rūbų, pastogę ir visa kita, kas reikalinga įprastam gyvenimui. Mūsų laikas auksas išlaikė savo vertę. Be to, jis imtas naudoti įvairiose mokslo srityse - dėl uždegimus slopinančio poveikio jis naudojamas medicinoje, stomatologijoje, biologijoje, imunologijoje ir kitose srityse.
Sielai. Simboliškai auksas reiškia karališką valdžią, karaliavimą. Trys karaliai nusilenkė Jėzui kaip valdovui ir atnešė jam aukso. Auksas yra vienas iš nedaugelio metalų, kuris nepraranda savo savybių kaitinamas ugnyje, todėl tapo stiprybės, sveikatos, laimės, šviesos, išminties simboliu. Mes puošiamės auksiniais papuošalais, santuoką įtvirtiname auksiniais žiedais, siekiame auksinių apdovanojimų. Norėdami pabrėžti reiškinio svarbą ar gėrį sakome: „auksinis vaikas“, „auksinė taisyklė“. Tačiau yra viena patarlė apie auksą, kuri perspėja, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba. Nors krikščionių šventieji dažnai yra vaizduojami su auksinėmis aureolėmis aplink galvą, turėtume saugotis būti jo apakinti.
Smilkalai
Kūnui. Smilkalai, kuriuos padovanojo Trys karaliai, yra gaminami iš medžio, augančio Rytuose, sakų. Surinkti jie džiovinami, kol sukietėja. Šie smilkalai naudojami parfumerijoje, aromaterapijoje, tradicinėje Azijos šalių medicinoje. Jie ramina, valo, atstato pusiausvyrą, turi meditacinį poveikį, todėl smilkalų aromaterapija siūloma sergantiesiems depresija.
Sielai. Nuo senų laikų pagrindinė smilkalų paskirtis buvo smilkti per Dievo garbinimo apeigas, todėl visiškai suprantama, kodėl kūdikėliui Jėzui jie buvo padovanoti - tokiu būdu jis buvo pagarbintas taip, kaip buvo garbinamas Senojo Testamento Dievas. O ką smilkalų dūmai byloja šiuolaikiniam žmogui? Religingiems žmonėms ir šiais laikais smilkalai yra išlaikę sakralinę prasmę, o netikintiems ar ieškantiems savojo dievo jie irgi gali dvelktelėti į sielą, taip ją sujaudindami.
Mira
Kūnui. Auksas ir smilkalai yra suprantamos dovanos, o štai mira atrodo mažų mažiausiai keistai. Juk pirmiausia ji mums asocijuojasi su mirtimi, kadangi dėl savo konservuojančių savybių ji buvo naudojama mirusiesiems balzamuoti. Ji stabdo irimo procesą ir būtent dėl šios savybės tampa patraukli. Mira išgaunama iš medžio, augančio dykumose, sakų. Kinijoje ir Saudo Arabijoje ji nuo amžių naudojama žaizdoms gydyti, tinimui stabdyti. Mira ir dabar naudojama parfumerijoje, kosmetikoje, dedama į dantų priežiūros priemones.
Sielai. Simbolinė miros reikšmė - tai dramatiška žinia apie būsimą ką tik gimusio dieviškojo kūdikio mirtį atperkant nuodėmes. Kartus miros skonis tarsi simbolizuoja kančios taurę, kurią jam teks išgerti. Nors mira siejasi su mirtimi, ji kartu pranašauja prisikėlimą. Juk toks yra krikščioniškas ciklas: šv. Kalėdos - gimimas, Gavėnia - mirtis, šv. Velykos - prisikėlimas.
