Penkių žvaigždučių viešbutis St. Regis San Francisco neseniai pradėjo teikti naują paslaugą, kurios šaknys siekia karalienės Viktorijos laikus - popietinės arbatos gėrimo ceremoniją.
Šiai tradicijai, kuri daug kam atrodo itin senovinė, tėra vos 150 metų. Ją 1840-aisiais pradėjo Anna, Bedfordo kunigaikštienė. „Po ankstyvų pusryčių ir pietų, kunigaikštienė maždaug apie ketvirtą valandą popiet vėl išalkdavo“, rašoma šaltiniuose, paremtuose liudininkų pasakojimais. Vakarienė jos rezidencijoje būdavo patiekiama vėlai, kaip to reikalavo tuometinė mada, tad tarp pietų ir vakarienės susidarydavo itin ilgas laiko tarpas. Kunigaikštienė paprastai prašydavo į jos kambarį atnešti padėklą su arbata, duona, sviestu ir kokį nors pyragėlį ar bandelę. Labai greitai tai tapo įprasta ir pavirto puikia proga priimti svečius.
Tuo metu Sandvičo grafas jau buvo išradęs naują užkandį, pavadintą jo vardu. Būtent šiam grafui šovė į galvą mintis tarp dviejų gabalėlių sviestu suteptos duonos įdėti sūrio ir kumpio. Tuo metu, kai popietinės arbatos gėrimas Europos aristokratų namuose jau tapo norma, susiformavo ir specialus meniu, kurį sudarė sumuštiniai ir įvairūs kepiniai. Paprastai arbatos gėrimo ritualui buvo naudojama Indijos ir Ceilono arbata bei užkandžiai, patiekiami ant trijų aukštų padėklų. Apatiniame padėkle būdavo mažyčiai (kad būtų patogu laikyti dviem pirštais) sumuštinukai iš minkštos duonos be plutelės. Viduriniame padėkle – keksai, prie kurių taip pat buvo patiekiamas naminis džemas ir riebi grietinėlė. Na, o viršutiniame padėkle puikuodavosi pyragėliai – su šokoladiniu kremu, citrinų uogiene, šviežiomis uogomis, o taip pat sausainiai bei šokoladiniai ir marmeladiniai saldainiai.
XIX-XX amžių sandūroje angliškoji arbatos gėrimo ceremonija patraukė garsios ir įtakingos niujorkietės, damos Caroline Astor, dėmesį, kuri ir atvežė šį paprotį į Niujorką. Reikia pasakyti, kad ši įtakinga visuomenės veikėja labai griežtai laikėsi tradicijų ir taisyklių. Jos aplinką sudarė žmonės, kilę ir aristokratiškų Europos šeimų, ir gyvenantys iš „senų pinigų“. Jie labai ilgai nenorėjo nieko bendro turėti su naujaisiais Amerikos turčiais, susikrovusiais kapitalą iš fabrikų statybos, geležinkelių tiesimo ir masinio vartojimo prekių gamybos ir pardavimo. Ir tik tada, kai jos jaunutė giminaitė negavo pakvietimo į sensacingą Vanderbiltų surengtą „jaunimo pokylį“ (Astorai į savo rengiamas šventes Vanderbiltų niekada nekvietė), Caroline teko pripažinti pasikeitusius laikus ir tai, kad „nauji pinigai“ yra tokie pat žali ir tokie pat tinkami susikurti prabangų gyvenimą bei įgyti puikų išsilavinimą, kaip ir „senieji“. Vanderbiltai gavo pakvietimą į vestuves, jaunoji Astor – pakvietimą į pokylį, o tai, kas vyko toliau, – jau istorija.
Taigi, kai ši Niujorko grietinėlės dama pradėjo vaišinti savo svečius ketvirtos valandos arbata, priėmimams ji pasirinko prabangias tuo metu visiškai naujo viešbučio St. Regis New York patalpas. St. Regis San Francisco nusprendė atgaivinti šią tradiciją, pritaikant ją šiuolaikiniam, labiau demokratiškam, pasauliui.
Arbatos gėrimo ceremonija viešbutyje St. Regis San Francisco vadinasi The Art of Tea, nes čia yra siūlomas aukščiausios klasės aptarnavimas, kone prilygstantis menui, o taip pat dėl to, kad visus užkandžius su meile, kūrybiškumu ir ypatinga meistryste (kaip ir priklauso meno kūriniams) gamina šefas iš Prancūzijos Franck Desplechin ir desertų meistrė iš Japonijos Mie Uchida.
Arbatos rinkinį dviem arba keturiems asmenims galima užsisakyti su šampanu arba be jo. Šampanas (tiksliau, putojantis vynas) Schramsberg iš Napa Valley – puiki tokio arbatos gėrimo, kuriam šefas gamina užkandžius iš šviežių, sezoninių, tiesiai iš turgaus tiekiamų produktų, pradžia.
Tarp kelių rūšių arbatos yra juodoji, žalioji, baltoji, o taip pat kelios skirtingos žolelių ir vaisinės arbatos. Svečiams paprastai pasiūloma paragauti kelias rūšis ir išsirinkti patinkančią. Man pati nuostabiausia pasirodė su gėlių žiedlapiai maišyta juodoji arbata Flowery Earl Grey ir žalioji arbata Organic Emperor’s Jasmine.
Arbata iš nesmulkintų arbatžolių yra patiekiama stikliniame arbatinuke su presu. Įpilta į permatomą stiklinį puodelį arbata pirmiausia džiugina savo turtingais atspalviais. Po to jusles pasiekia kvapas. Nesmulkintos arbatžolės pasižymi ypatingu aromatu, kylančiu iš jos lapeliuose esančių eterinių aliejų, kurie išsiskiria užpylus arbatą karštu vandeniu. Ir kol jūs nekantriai laukiate, kol šis dievų gėrimas truputį atauš, padavėjai atneša triaukštį, kaip ir priklauso, padėklą su užkandžiais. Kaip tik tuomet prasideda įdomiausioji dalis, mat St. Regis San Francisco užkandžiai demonstruoja labai kūrybišką požiūrį į tradicijas. Juos taip pat tradiciškai sudaro trys dalys - sumuštiniai, keksai ir pyragėliai, - tačiau viskas pagaminta pasitelkiant itin lakią vaizduotę.
Vietoje sumuštinių su žuvimi, šefas į tešlą įmaišė sezoninius pomidorus, ir pagamino vaflinius kūgius, kuriuos įdarė jūrų šukučių mėsa, šonine ir žaliuoja bazilikų padažu.
Sumuštinis su kumpiu pavirto bokšteliu su triufelių padažu ir putpelės kiaušiniu ant viršaus.
Grybų (baltieji grybai sumaišyti su tešla iš maltų migdolų) sumuštinis, perteptas riebiosiomis kepenėlėmis su šonine, įgavo migdolinio pyragaičio (taip vadinamojo „macaron“) išvaizdą. Keptos krevetės su avokadais, aštriu pipiriniu padažu ir žolelėmis, buvo patalpintos tarp dviejų bandelės pusių.
Keksas su figomis buvo supjaustytas riekelėmis, o kiekviena riekelė buvo apipilta šokoladine glazūra.
Mėlynės ir šilauogės buvo sumaišytos su grietinėle ir patiektos siaurutėje stiklinaitėje ir papuoštos vafliniu sausainėliu. Ant trapios sviestinės tešlos pagrindo puikavosi citrininis kūgis. O šokoladinio biskvito tortuko sluoksniai buvo pertepti raudonųjų uogų, lazdyno riešutų ir zefyro kremais.
The Art of Tea galima užsisakyti telefonu 415-284-4188. Viešbučio St. Regis San Francisco adresas yra 125 Third Street, San Francisco, California, 94103. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.stregis.com.
Ema Krasov, Jurijaus Krasovo nuotraukos
