Nors apie sveiką gyvenimo būdą ir meilę savo kūnui kalbama vis daugiau, įvairių dietų populiarumas neblėsta. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad slenkantys plaukai ir lūžinėjantys nagai dažnai yra tik pirmieji simptomai, kurių nepastebėjus galima sulaukti ir dar skaudesnių sveikatai padarinių.

Viduržemio jūros, keto, protarpinis badavimas, paleo mityba – tai tik keletas iš populiarių dietų ir mitybos principų, kuriais eksperimentuoja visas pasaulis. Pasak vaistininko, dieta pati savaime nėra neigiama, jeigu ji paruošta mitybos specialisto dietologo, atsižvelgiant į sveikatos problemas ar specifinius poreikius. Vis dėlto artimųjų rekomenduoti ar internete rasti patarimai dažniausiai ilgalaikėje perspektyvoje nepadeda nei patobulinti figūros, nei teigiamai atsiliepia savijautai.

„Kai ribojame tam tikras medžiagas ar apskritai jų atsisakome, gali kilti įvairių nepageidaujamų simptomų. Bene dažniausi jų – nuovargis, virškinimo sutrikimai, galvos skausmas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas. Dėl badavimo galima apskritai sulėtinti savo medžiagų apykaitą, organizmas ima gaminti mažiau leptino hormono, kuris padeda sumažinti apetitą ir suvalgomo maisto kiekį, ir daugiau grelino, kuris skatina apetitą, – tai gali paskatinti atvirkštinę reakciją ir galiausiai suvalgysime dar daugiau maisto nei turėtume, ims kauptis riebalai“, – paaiškina vaistininkas.

Dėl nepakankamos mitybos gali slinkti plaukai, sumažėti raumenų masė, susilpnėti organizmo atsparumas. Dažna problema ir psichologiniai sunkumai – dirglumas, nerimas ar net depresija. Neretas ima kaltinti save, kad net dieta nepadeda pasiekti norimų rezultatų, tuomet visa tai veda į stresą, tampa sunku išlaikyti svorį ir laikytis mitybos plano.

Racionalūs tikslai

Nusprendus koreguoti savo mitybą, vaistininkas pataria konsultuotis su ekspertais ir stebėti savijautą. „Susidarę mitybos planą, stenkitės, kad bent pora savaičių maistas nesikartotų, būtų šviežias ir svarbiausia skanus jums. Organizmas turi nesijausti badaujantis, kad nekauptų maisto atsargų. Reguliariai valgant, organizmas žinos, kad jam nėra reikalo tai daryti“, – akcentuoja vaistininkas.

Anot jo, pradėjus mesti svorį ar koreguoti gyvenimo būdą, labai svarbu išsikelti realius tikslus ir prisiminti, kad su amžiumi keičiasi kūnas, medžiagų apykaita, tad nereikėtų tikėtis, kad vyresniame amžiuje viskas vyks taip, kaip prieš kelis dešimtmečius. Be to, nereikėtų nuleisti rankų susidūrus su sunkumais, natūralu, kad sunormalizavus mitybą, svoris kris greičiau, o vėliau teks įdėti papildomų pastangų ir procesas taps lėtesnis.

Laikantis specialios dietos, naudinga pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mineralų, skysčių, todėl rekomenduojama sekti šiuos rodiklius ir prireikus vartoti papildomai.

Nepasitikėkite vien skaičiais

Pasitaiko atveju, kai žūtbūt norima pasiekti tam tikrą svorį ar kūno masės indeksą (KMI). Vaistininkas sako, kad skaičiais aklai pasitikėti nereikėtų, nes žmonių sudėjimai yra skirtingi ir tai ne visada atsispindi svorio ar KMI rodikliuose.

Vis dėlto, jeigu pastebite, kad svoris staiga pasikeitė, nereikėtų į tai numoti ranka. Vaistininkas sako, kad laikantis dietų apie peržengtas ribas dažniausiai įspėja kilusios psichologinės problemos.

„Jeigu žmogus žvelgia į save ir nemato realaus vaizdo, vadovaujasi iškreiptais idealais ar tiesiog jo jokie rezultatai nebedžiugina, tai ženklas, kad problema jau yra rimta. Nesustojus laiku, tokie eksperimentai tampa sveikatos sutrikimų priežastimi. Savo kūne kiekvienas turėtume jaustis gerai ir jeigu dėl tam tikrų įpročių kankina prasta savijauta, kenčiate patys ar aplinka, tai ženklas, kad verta pasikonsultuoti su specialistais“, – rekomenduoja vaistininkas.