Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Gydytoja akušerė-ginekologė Alina Kitovienė pastebi, kad žinia apie nėštumą neabejotinai yra didelis gyvenimo įvykis, galintis sukelti nemažai klausimų, todėl naudinga jam pasiruošti.
„Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10–14 nėštumo savaitės“, – sako A. Kitovienė.
Ką daryti pastebėjus nėštumo požymius?
Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Vaistinėse parduodamų testų patikimumas siekia 98–99 proc., tačiau jei kyla abejonė, galima atlikti hormono beta HCG kiekio tyrimą, kuris tiksliai parodo, ar moteris laukiasi ir kiek laiko.
„Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą – vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6–9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija – ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus – tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją“, – pasakoja A. Kitovienė.
Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po nesulauktų mėnesinių.
„Per paskutinius 10–15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl geriausias laikas įvertinti ar jis neprisitvirtino prie rando yra 6 sav.“, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.
Viso nėštumo metu – specialisto priežiūra
Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Pasirinkus gydymo įstaigą, prižiūrintis specialistas sudaro nėštumo priežiūros planą.
„Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos. Kyla klausimų, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoti“, – atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė.
Didelės rizikos nėštumas gali būti, jei moteris: pastojo po ilgų metų laukimo ar po pagalbinio apvaisinimo; turėjo du ir daugiau persileidimus ar nesivystančius nėštumus; serga cukriniu diabetu; yra vyresnė nei 35 m. ir tai jos pirmas nėštumas; serga bet kokia chronine liga, dėl kurios turi vartoti vaistus; turi antsvorio arba yra nutukusi; tarp artimų šeimos narių buvo vaikų su vystymosi ydomis ar anatominiais trūkumais; ankstesnių gimdymų metu gimė vaikas su vystymosi ydomis ar anatominiais trūkumais; nėštumas yra daugiavaisis.
Tokį nėštumą visada turi prižiūrėti gydytojas akušeris – ginekologas.
Svarbu įsitikinti, jog gyvenimo būdas nekenkia vaisiui
Pirmieji trys mėnesiai yra be galo svarbūs vaiko vystymuisi, todėl kai kurie nėščiosios įpročiai ir gyvenimo būdas turėtų pasikeisti.
„Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto“, – akcentuoja A. Kitovienė.
Žinoma, taip pat svarbu atsikratyti žalingų įpročių – mesti rūkyti, nevartoti alkoholio ir kofeino (arba apsiriboti 1–2 puodeliais kavos per dieną).
„Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvokite gyvenimo ritmą. Skirti pakankamai laiko miegui, vengti ilgo buvimo saulėje, nedirbti šaltyje ar kenksmingoje aplinkoje, vengti pastovaus streso – jį sumažinti gali padėti pasivaikščiojimai, mėgstamos muzikos klausymasis, pokalbis su drauge, geras filmas ar kiti hobiai“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Jeigu nėščiosios darbas sėdimas ir ji daug laiko praleidžia tokioje padėtyje, reikėtų pagalvoti kada ir kaip skirti laiko fiziniam aktyvumui, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui, ir buvimui gryname ore.
Ypatingas dėmesys mitybai
Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8–12 kg. Tam, kad pavyktų priaugti būtent tiek, nuo nėštumo pradžios kiekvieną dieną reikėtų apgalvoti valgiaraštį ir neviršyti 2000 kcal.
Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, tokiais momentais galima sau leisti valgyti tai, ko norisi, bet svarbu nepamiršti, kad tai turi būti tik akimirkos.
„Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai – nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20–35 kg“, – sako A. Kitovienė.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurių produktų nėštumo metu reikėtų atsisakyti: nevartoti nepasterizuoto pieno, žalios mėsos ar žuvies.
„Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze – liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa. Taip pat būtina dėmesingai nuplauti daržoves ir vaisius, kadangi ant jų gali būti toksoplazmozės sukėlėjų“, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.
Taip pat besilaukiančioms moterims, auginančioms katinus, negalima liesti jų kraiko, nes katinai su šlapimu išskiria toksoplazmą (per gyvenimą tik du mėnesius, bet nėra žinoma, kada).
