Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovybė rugpjūčio 3 dieną susitiko su užsienyje veikiančių padalinių šauliais. Aptarta kaip diasporos šauliai galėtų prisidėti prie Lietuvos gynybos, pilietiškumo ugdymo, skelbiama Lietuvos šaulių sąjungos pranešime spaudai.
Ketvirtadienį šauliai iš JAV, Kanadoje, Liuksemburge, Belgijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Šiaurės Airijoje veikiančių LŠS padalinių rinkosi Klaipėdoje.
Visą dieną trukusiose diskusijose buvo aptarta, kaip užsienyje gyvenantys šauliai gali prisidėti prie Lietuvos gynybinių galių stiprinimo, pilietiškumo ugdymo bei koks vaidmuo jiems tenka taikos ir karinio konflikto Lietuvoje metu.
„Šaulių sąjunga yra viena, kad ir kur būtum, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis. – Pirmą kartą sukvietėm išeivijos šaulius bendrai diskusijai, nes mūsų tikslas yra išsiaiškinti tiek jų pajėgumus, tiek poreikį ir kuo mes jiems galėtume padėti.“
Pagrindinis išeivijos šaulių siekis – būti integruotiems į šalies gynybos planus, kryptingai ruoštis ir, iškilus poreikiui, efektyviai prisidėti tiek teikiant pagalbą savo rezidencijos šalyse, tiek siunčiant paramą, ar net parengtų šaulių grupes į Lietuvą.
„Mano tikslas įdiegti mūsų šauliams ir Norvegijos lietuviams, jog mūsų pareiga ginti savo kraštą, kad ir kur būtume, – sakė Nikolajus Juozeliūnas LŠS Norvegijos padalinio vadas, – Todėl organizuoju įvairias pratybas, turime planų padirbėti kartu ir su vietos kariuomenės savanoriais.“
LŠS atstovų JAV teigimu, šaulių veikla už Atlanto įgavo antrą kvėpavimą prieš dvejus metus, Rusijai užpuolus Ukrainą ir pradėjus karinius veiksmus visoje šalyje. Ypač daug susidomėjimo šauliška veikla pastebima tarp jaunų išeivijos lietuvių. Nors šaulių centru laikoma Čikaga, tačiau kuopos ir būriai po truputį kuriasi ir kitose miestuose, valstijose.
„Ukrainos pamokos rodo, kad turime pasiruošti pilietiniam pasipriešinimui. Rengiame ne tik šaulius, bet ir siekiame apjungti lietuvių bendruomenes į vieną tinklą, kad esant reikalui būtų daromas spaudimas JAV kongresui, vieningai rinktume paramą, organizuotume reikiamą palaikymą tiek kovojantiems Lietuvoje, tiek pasitraukusiems į emigraciją“, – sakė Jonas Platakas, LŠS padalinio JAV Baltijos kuopos Čikagoje vadas.
Liuksemburgo šauliai jau dabar dirba tiesiogiai su kibernetiniu saugumu besirūpinančios LŠŠ kuopos šauliais ir planuoja bendras pratybas. Be to, braižo logistinius planus, kurie, iškilus poreikiui, padėtų tiek atsakingoms institucijoms dirbti išeivijoje, tiek apsaugotų vadovaujančių asmenų šeimas ar padėtų emigrantams. Tuo pačiu aktyviai remia kelias Ukrainos kuopos medicininėmis reikmėmis.
„Būdamas, dirbdamas ir padėdamas Ukrainoje supratau viena: karys, negalėdamas tiesiogiai prisidėti prie šeimos gerovės, praranda 50 proc. savo kovingumo. Jeigu jis gauna žinutę, kad jo šeima vargsta, neturi elektros, vandens, sunku su maistu – jis jau ne karys, – antrino Robertas Gabulas, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje ir LŠS padalinio Ukrainoje vadas.
Siekiant apjungti išeivijoje veikiančių padalinių veiklą ir kryptingai juos rengti, aptarta galimybė steigti dar vieną, 11-ą, išeivijos rinktinę. Tuo pačiu jau dabar išeivijos šauliai bus įtraukti į bendrą šaulių rengimą bei mokymus, o jaunuoliai kviečiami į jaunųjų šaulių stovyklas Lietuvoje.
Užsienyje gyvenantys šauliai prisijungs ir prie Palangoje vykstančio Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimo. Čia viena iš pagrindinių temų taip pat susijusi diasporos vaidmeniu keičiantis geopolitiniai situacijai: pilietinis pasipriešinimas, kova su dezinformacija ir išeivijos lietuvių vaidmuo karo Lietuvos teritorijoje atveju.
