Ruošdamasi pirmai ilgai lauktai mudviejų su vyru kelionei į Londoną, aš kruopščiai gilinausi į viešbučių situaciją mieste. Praėjo tie laikai, kai mes stengdavomės nugriebti kuo pigesnį kambarį, nesvarbu, kokiame rajone, sakydami sau, kad vis tiek dienas leisime ne viešbutyje, o viešuoju transportu keliaudami nuo vienos įdomybės prie kitos. Bėgant laikui ir sukaupę keliavimo patirties, mes savo požiūrį pakeitėme. Pirmiausia, pastaruoju metu labai supanašėjo viešbučių kainos – tiek labai gerų, tiek vidutiniškų. Ne, gerieji neatpigo – tai vidutiniški tapo brangesni, todėl prarado savo patrauklumą.
Antra, mes įsitikinome, kad viešbučio vieta miesto centre, puikus aptarnavimas, nepriekaištingas miegamasis su vonia ir į kainą įskaičiuoti pusryčiai viešbučio restorane – tai yra tie patogumai, kurie atostogas iš tiesų paverčia gyvenimu be rūpesčių. Išmokome taupyti kitose vietose: pirkti lėktuvo bilietus prieš arba po turistinio sezono, keliauti tik su rankiniu bagažu, nepirkti suvenyrų ir dailių europietiškų drabužių, kurie parsivežti namo vis tiek dūlės spintoje, bei vengti „spąstų turistams“, t.y. nepateisinamai brangių ekskursijų, šou, parduotuvių ir restoranų, skirtų specialiai atvykėliams.
Ieškodama viešbučių Londone aš peržiūrėjau dešimtis interneto svetainių ir atradau Small Luxury Hotels of the World (www.shl.com). Man patiko, kad ši visame pasaulyje veikianti organizacija vienija 520 nepriklausomų viešbučių visuose žemynuose, daugiau nei 80 šalių, kurie buvo kruopščiai atrinkti laikantis aukščiausių kokybės reikalavimų. „Mes netikime, kad kuo viešbutis didesnis – tuo geresnis, – rašoma kompanijos interneto svetainėje. – Mes ieškome ir atrandame mažus viešbučius, kurie garantuoja nepamirštamus įspūdžius. Mūsų kelionių laikas yra neįkainojamas, todėl mes siūlome tik tai, ką patikrinome ir gerai žinome. Tik tai, kas žinome, jog jums patiks.“
Įkvėpta šios tikslingos reklamos, aš greitai atlikau užsakymą, ir nepasigailėjau. Viešbutis Dukes London, tiksliau, toji vieta Londono centre, kurioje jis įsikūręs, siekia dar 1532 metus, kai karalius Henrikas VIII buvusio vienuolyno patalpose įkūrė medžioklės rezidenciją-dvarą St James Palace. Čia jis slapta susitikinėjo su Ana Bolein, galiausiai tapusia jo antrąja žmona, kuri po trejų metų buvo nukirsdinta savo vyro, pasirengusio naujai santuokai, įsakymu... St James Palace karališkąja rezidencija buvo iki XIX amžiaus vidurio, kai karalienė Viktorija persikėlė į Bekingemo rūmus.
Daugelis kitų šio rajono pastatų buvo pastatyti ir, bėgant amžiams, perstatyti, pagrinde kaip anglų aristokratų rezidencijos ir klubai. Viešbutis Dukes London buvo įkurtas 1908-aisiais. Jame yra apsistoję ir kūrę tokie garsūs XIX amžiaus kūrėjai kaip lordas Baironas, Oskaras Vaildas ir Frederikas Šopenas.
Įėjimas į viešbutį yra nedideliame kiemelyje, apsuptame žydinčių augalų. Ant sienos yra metalinė lentelė su užrašu: „Siekiant išvengti kliūčių įvažiuoti į kiemą bei perdėto triukšmo, maloniai prašome vairuotojų, pristatančių daiktus prie durų ar paimančių juos, savo automobilius statyti su atsargumu ir galvoje turint abi prieš tai paminėtas pasekmes.“
Viešbučio vidus puoštas europietiško meno kūriniais, sukauptais per pastarąjį šimtmetį. Pirmajame aukšte yra priėmimas, svetainė, šampano salonas, oranžerija ir baras. Viešbučio restorane Thirty Six virtuvei vadovauja šefas Nigel Mendham, pelnęs Michelin žvaigždutę. Visus meniu patiekalus, įskaitant desertus, jis gamina pats.
Mažyčiai, iš sezoninių produktų pagaminti, britų virtuvės patiekalai, patiekti it tikri meno kūriniai mums padarė didžiulį įspūdį. Apvalus gabalėlis kiaulės kojos vyniotinio buvo patiektas su langusto uodega ir žaliųjų žirnelių piurė. Ožkos sūris buvo padėtas ant plonai pjaustytų ridikėlių skrituliukų, ant jo puikavosi salierų ledai, o aplinkui buvo išdėlioti įvairiaspalvių burokėlių gabaliukai. Balta žuvis buvo lengvai pakepinta ir patiekta su auksiniais žiediniais kopūstais, krabo mėsa, obuoliais ir smulkintais migdolais. Prie ėrienos muštinio buvo patiektos baltosios pupelės, kepintas česnakas ir petražolės. Desertui šefas pagamino baltojo šokolado patiekalą su bazilikų ledais, kedrų riešutais ir kakavos gabalėliais, o taip pat ryžių pudingą su imbieru ir vanile, lengvai apvirtais rabarbarų gabaliukais ir rabarbarų ledais.
Viešbutis 11 Cadogan Gardens yra įsikūręs elegantiškame raudonų plytų pastate, ramioje gatvėje dviejų prabangių Londono rajonų Chelsea ir Knightsbridge sandūroje. Jis buvo pastatytas lordo Čelsio XIX amžiaus pabaigoje, o pradžioje jį sudarė keturi individualūs Viktorijos epochos stiliaus namai. Kaip tik todėl viešbutyje yra nesuskaičiuojama gausybė koridorių, laiptinių ir perėjimų, puoštų senoviniais veidrodžiais ir aristokratų portretais, po kuriuos kartais klaidžioja susižavėję svečiai, pasukę ne už to kampo. Vestibiulyje yra nuostabi biblioteka, į kurią jums pagal užsakymą atneš padėklą su arbata, ir senovinis liftas su stumdomomis metalinėmis durimis, gabenantis svečius į kitus aukštus.
Karalienės Viktorijos valdymo laikais keliaujantys aristokratai, politikai ir Londono pramogų mėgėjai dažnai apsistodavo šiame mažyčiame, ramiame ir komfortiškame viešbutyje. Šis rajonas tais laikais buvo laikomas bohemišku ir menišku, tad poetai ir dailininkai taip pat buvo dažni šio viešbučio svečiai. Anksčiau buvęs privačiu klubu, šiandien 11 Cadogan Gardens yra angliškos pagarbos privačiam gyvenimui, puikaus aptarnavimo ir išskirtinio vaišingumo pavyzdys.
Mums su vyru teko galimybė patiems įsitikinti visais šio viešbučio privalumais. Viešbučio šveicoriai padėjo mums susiorientuoti vietovėje, susidaryti kelionių po miestą planą ir net išsiųsti namo siuntinį su dalimi mūsų daiktų, kad palengvintume rankinį bagažą.
Ema Krasov. Jurijaus Krasovo ir „11 Cadogan Gardens“ nuotraukos.
