Padėkos dieną pasidžiaukime, kad esame kartu, kad turime aplink artimų ir gerų žmonių. Nepamirškime pabūti mintimis, malda ar geru žodžiu su tais tautiečiais, kuriems šiandien sunkiau,linkėdami jiems stiprybės ir gerovės. Ačiū visiems mūsų bičiuliams ir bendražugiams, dalyvaujantiems lietuviškuose renginiuose, ypatingai tiems,
kurie prisideda prie Lietuvių Bendruomenės veiklos ir lietuvybės puoselėjimo, aukodami savo laiką ir energiją.

Gražios Padėkos dienos!

-------------------
Ta proga - gražios čikagiečio Valdo Aušros eilės

DĖKOJU
Manau atėjo laikas padėkoti
Nesugalvojau dar už ką
Tikriausiai reiktų ... už save?
Kodėl gi ne?
Už tai, kad gyvenu,
Kad stogą virš galvos turiu,
Kad mano pačio stogas dar „nenuvažiavo“,
Kad kalakuto kvapas šnerves pakutena.
Už stiklą vyno ir jo sukeltą karštį.
Už tai kad židinio liepsna pritaukia žvilgsnį
Ir sustabdo mintį.

Dėkoju aš už šeimą, kurioje užaugau;
Už šeimą, kurioje aš gyvenu.
Už žmones, užauginusius mane
Nuo pat gimimo iki pat dabar.
Už tuos, kurie man suteikė karčiąsias pamokas dienos
Ir tuos, kurie mylėjo, myli ar mylės,
Kurie lydėjo kelyje, kai eiti nenorėjau,
Ar buvo per sunku žingsnelį žengti
Kurie nemigo naktimis -
Man klystant meldės už mane.

Galų gale dėkoju Dievui,
Kad esu,
Kad suteikė man galimybę atsirasti
Ir patirti viską,
Už ką dėkoti aš galiu, o gal turiu.
Kad dėl manęs ir mano mylimųjų,
Sukūrė Žemę, Saulę ir Visatą
Ir subrandino rugio grūdą dirvoje,
Kad nepritrūktų duonos
Ant žmonijos stalo ar Altoriaus.
Dėkoju ir už kryžiaus auką,
Kurios pralietas kraujas
Valo viską ant ko krenta,
Suteikia viltį,
Tikėjimo akis man duoda
Ir moko, kaip mylėti man save, tave ir Jį.