Nervų sistemos disbalansas – sunkius kasdienybės trikdžius galinti sukelti būklė. Vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kad išsibalansavus nervų sistemos veiklai sutrinka centrinė ir periferinė nervų sistemos dalys, kurios koordinuoja ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Žmogų gali pradėti kankinti miego, nuotaikų, nerimo, atminties problemos, atsirasti širdies ritmo pokyčių, virškinimo sutrikimų, varginti išsekimo jausmas. Tad kaip pasirūpinti stipria nervų sistema ir užkirsti kelią galimoms nemalonioms sveikatos būklėms?
Kodėl nervų sistema yra svarbi?
Anot vaistininko, visų pirma labai svarbu suprasti nervų sistemos reikšmę visam žmogaus organizmui. Tai – nervų ir neuronų tinklas, siunčiantis reikalingus impulsus į įvairias kūno dalis. Struktūriškai, nervų sistema sudaryta iš dviejų dalių – centrinės ir periferinės. Jos atsakingos už emocijas, motorinę veiklą, homeostazę, reakcijas į stresą ir daugybę kitų funkcijų.
„Dažniausiai, kai kalbame apie nervų sistemos disbalansą, omeny turime autonominę nervų sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra mus apsaugoti nuo galimų negandų ir pavojaus. Jos dėka mes norime bendrauti su kitais žmonėmis, palaikyti ryšį, suprantame, kad reikėtų bėgti arba priešintis kai matome pavojų, taip pat galime sugyti po susižeidimų ir panašiai.
Kai atsiranda disbalansas, gali grėsti nuotaikos ir emocijų pokyčiai, nerimas ir stresas, miego sutrikimai, kognityvinės funkcijos sumažėjimas, pavyzdžiui, sušlubuoti atmintis, kankinti dėmesio stoka. Kyla ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, tokių kaip širdies permušimai, virškinimo problemos ar per didelis prakaitavimas, rizika. Ilgainiui išauga tikimybė susirgti įvairiomis psichikos ir somatinėmis ligomis“, – įvardija D. Auškalnis.
Jis priduria, jog nervų sistemos disbalansą dažniausiai sukelia įvairios fizinės ir emocinės traumos, pavyzdžiui, patirtas fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios mokykloje, alkoholizmas ar kitos priklausomybės šeimoje, materialinis nepriteklius ir daugybė kitų aspektų. Jau vaikystėje ar paauglystėje, augant nestabilioje aplinkoje, gali pasireikšti chroniški galvos skausmai, depresyvumas, atotrūkis nuo supančios aplinkos, virškinimo sutrikimai, prasta atmintis, negebėjimas valdyti emocijų.
Kaip sustiprinti nervų sistemą?
Anot vaistininko D. Auškalnio, norint sustiprinti nervų sistemą, labai svarbu ugdyti sąmoningumą ir teisingus kasdienius įpročius. Visame pasaulyje kasmet labiau populiarėja skirtingos psichoterapijos kryptys, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, teisingos miego rutinos propagavimas, laikantis nuoseklaus miego-būdravimo režimo. Pagal jį, rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vakare vengti ekranų, sunkių patiekalų, alkoholio, kofeino ir nikotino produktų, praktikuoti raminančias veiklas. Tačiau nevertėtų pamiršti ir tiesioginę įtaką nervų sistemos funkcijoms darančių mikroelementų naudos.
„Prie nervų sistemos stiprinimo nemenkai gali prisidėti magnis – jis palaiko neurotransmiterių balansą, mažina įtampą, gerina miegą ir atpalaiduoja raumenis. Ne mažiau reikšmingi ir B grupės vitaminai – tarkime, B1 palaiko energijos gamybą ir neuronų veiklą, B6 skatina serotonino bei dopamino gamybą, mažina nuovargį ir streso įtaką organizmui, B12 padeda išsaugoti sveikas nervines ląsteles.
Nemažai tyrimų rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali pagerinti bendrą smegenų ir nervų sistemos funkciją, sumažinti depresijos bei nerimo simptomus. L-teaninas taip pat pasižymi raminančiomis, kognityvines funkcijas ir koncentraciją gerinančiomis savybėmis. GABA rūgštis padeda sureguliuoti centrinės nervų sistemos veiklą, pagerinti nervinių signalų funkcijas. Raginčiau nepamiršti ir visiems gerai žinomo valerijono – jis nuo seno vartojamas streso mažinimui, miego kokybės gerinimui“, – sako D. Auškalnis.