Artūras Karnišovas tik prieš kiek daugiau nei pusantrų metų perėmė valdymą legendiniame „Chicago Bulls“ klube, bet tiek laiko jam užteko, kad pajuokų objektu tapusią komandą jis paverstų vienais iš pretendentų į NBA čempionų titulą. „NBC Sports“ žurnalistas KC Johnsonas įsitikinęs – Karnišovas už tai nusipelno geriausio metų NBA komandos vadovo apdovanojimo.
„Jis gaus mano balsą“, – turėdamas omenyje Karnišovą KC Johnsonui parašė vienos iš Vakarų konferencijos komandų vadovas. Tai svarbu, nes šis apdovanojimas skiriamas nubalsavus ne žiniasklaidos atstovams, o visų 30-ties komandų galvoms.
Karnišovas, kuris dirba išvien su trimis savo pasamdytais darbuotojais – generaliniu vadybininku Marcu Eversley, žaidėjų personalo viceprezidentu Patu Connelly ir generalinio vadybininko asistentu JJ Polku, – bei dviem iš seniau klube likusiais žmonėmis Steve'u Weinmanu ir Brianu Hagenu, neabejotinai pasišaipytų iš kalbų, jog gali laimėti šį apdovanojimą.
Kaip ir profesionaliai dirbanti jo komanda, Karnišovas yra susitelkęs tik į jo laukiančius darbus. Bet jo tarpsezonio ėjimų analizė – nuo daug kalbų sukėlusios sutarties su DeMaru DeRozanu, iki vieno paskutinių rotacijos žmonių Matto Thomaso pasirinkimo vietoje Stanley Johnsono, sulaukia daug pozityvių atsiliepimų.
Prieš sezoną NBA.com svetainėje rengtoje generalinių vadybininkų apklausoje net 47 proc. geriausio komandos vadovo prizą prognozavo „Miami Heat“ bosui Patui Riley – daugiausia dėl to, jog Majamio klubas prisiviliojo Kyle'ą Lowry. „Los Angeles Lakers“ vadovas Robas Pelinka gavo 17 proc. balsų, nors jo stambiausias ėjimas mainais gaunant Russellą Westbrooką kol kas neatsipirko.
„Bulls“ ir Karnišovas apklausoje liko tarp „taip pat gavusių balsus“, o aukščiau dar buvo „Brooklyn Nets“, „Washington Wizards“ ir „Houston Rockets“ vadovai, sulaukę po 7 proc. balsų. Paradoksalu, bet tie patys generaliniai vadybininkai prognozavo, kad „Bulls“ bus labiausiai patobulėjusi komanda – taip manė 27 proc. apklaustųjų.
„Chicago Bulls“ kol kas turi 22 pergales ir 10 pralaimėjimų; A.Karnišovo komanda yra antroje Rytų konferencijos vietoje; Iš visų NBA ekipų geresnius rezultatus demonstruoja tik „Golden State Warriors“ (27-7), „Phoenix Suns“ (27-7), „Utah Jazz“ (25-9) ir „Brooklyn Nets“ (23-9).
Pagrindiniai Karnišovo konkurentai kovoje dėl šio prizo dabar yra Koby Altmanas iš „Cleveland Cavaliers“ ir Bobas Myersas iš „Golden State Warriors“. Bet A.Karnišovas ir jo kompanija sužibėjo ryškiausiai išnaudodami galimybes pasikviesti žaidėjus, kurie buvo nebereikalingi buvusioms jų komandoms, o vėliau pritaikydami įsigytus krepšininkus vieną prie kito ir pasirūpindami, kad „Bulls“ žaidėjai išnaudotų vienas kito stiprybes.
„New Orleans Pelicans“ klubui Lonzo Ballas buvo tik tritaškius metantis ir besiginantis žaidėjas, tad „Bulls“ pasiūlius jam po 20 mln. dolerių per artimiausius ketverius metus, „pelikanai“ nemanė, kad verta konkuruoti su tokiu pasiūlymu. „Buliuose“ šis žaidėjas yra daugiausiai minučių ant parketo praleidžiantis žaidėjas, kuris tarnauja komandai kaip pagrindinis atakų griovėjas gynyboje bei didžiulio IQ viską sujungiantis variklis puolime.
„Los Angeles Lakers“ klubui Alexas Caruso buvo nebereikalingas sirgalių numylėtinis, už kurį tektų pakloti per didelę sumą siekiant jį išlaikyti. „Bulls“ ekipoje jis iš karto užkamšė vieną pagrindinių skylių – gynybą prieš su kamuoliu žaidžiančius varžovų gynėjus, taip pat pridėjo atletiškumo ir savybių, kurios nebūtinai atsispindi statistikos protokole.
Bet svarbiausiu ėjimu tapo DeRozano prisiviliojimas, kuriame ryškų vaidmenį atliko M.Eversley, anksčiau dirbęs su žaidėju „Toronto Raptors“ klube. Panašiai kaip ir su praėjusio sezono netikėtu Nikolos Vučevičiaus įsigijimu, „Bulls“ pasinaudojo kitos komandos pradėtu persistatymo procesu. „San Antonio Spurs“ pasiūlė DeRozanui trejų metų 85 mln. dolerių kontraktą ir iš karto atidavė jį „Bulls“ už Thaddeusą Youngą, Al-Farouqą Aminu ir ateities tris naujokų biržos šaukimus.
Šis ėjimas, išsipildęs tik dėl to, jog Pelinka paskutinę akimirką atsitraukė nuo DeRozano ir pasirinko Westbrooką, buvo griežtai kritikuotas. Bet Karnišovas su kompanija D.DeRozano įsigijimu išsprendė ne tik praėjusį sezoną komandą kankinusias klaidų ir menko baudų metimų skaičiaus problemas, bet ir su šiuo 13 metų NBA žaidžiančiu veteranu įnešė ramybės į komandą, taip geresniu žaidėju paversdami ir jos lyderį Zachą LaVine'ą.
Pridėkite dar ir antrajame naujokų biržos rate pasirinktą Ayo Dosunmu, kuriam tiesiog lemta turėti keliolikos NBA sezonų karjerą, ir gausite neblogą nuveiktą darbą. Ir tai dar nepaminėjus Derricko Joneso ir apsaugoto pirmojo rato šaukimo gavimo už nepatenkintą Lauri Markkaneną. Jonesas spindi savo vaidmenyje po to, kai iškrito iš rotacijos „Portland Trail Blazers“ klube. Komandos vadovai ir treneris Billy Donovanas visus „Bulls“ žaidėjus pastatė į pozicijas, kuriose jie gali žydėti ryškiausiai.
O visa tai buvo pasiekta net ir turint „algų kepurę“ viršijančią sudėtį, t.y. ne pasirašant laisvuosius agentus, bet išnaudojant galimybes per mainus ir „algų kepurės“ išimtis. Pakelkite JJ Polkui, „algų kepurės“ guru, atlyginimą, rašo KC Johnsonas.
Jis teigia, kad „Bulls“ vadovai jau įrodė ir savo apsukrumą, kai trumpalaikę sutartį turėjęs Alfonzo McKinnie pasinaudojo savo šansu, o Čikagos klubas iš karto pasirašė su juo garantuotą kontraktą, atsisakydami iš rotacijos iškritusio Alize'o Johnsono.
Ir niekas negalėtų teigti, jog Karnišovo darbai jau baigti, įvertinus, jog mainų terminas numatytas tik vasario viduryje. Jeigu jis ką ir įrodė po gana tylaus pirmojo tarpsezonio Čikagoje, tai kad gali ir nori būti agresyvus stiprinant komandą.
Galbūt kartais Karnišovas būna net pernelyg agresyvus. NBA nubaudė „Bulls“ už per ankstyvas derybas atsidarant laisvųjų agentų rinkai, atimdami iš Čikagos komandos ateities antrojo rato šaukimą. Bet „Bulls“ sirgaliams tai nerūpi. Jie L.Ballą, su kuriuo „Bulls“ ir susitarė anksčiau, nei buvo galima, nuo tada palaiko tik dar labiau.
Įdomu tai, kad „Bulls“ geriausio vadovo apdovanojimą yra laimėję tris kartus. Jerry Krause jį iškovojo 1987-1988 ir 1995-1996 m. sezonuose – pastarąjį legendinis „Bulls“ vadovas gavo už Denniso Rodmano įsigijimą mainų keliu. Trečią kartą „bulius“ buvo apdovanotas 2011-aisiais, kai Garas Formanas pasidalino prizą su „Miami Heat“ vadovu Riley, tame sezone priviliojusiu į Floridą LeBroną Jamesą ir Chrisą Boshą bei išsaugojusiu Dwyane'ą Wade'ą.
Formanas dirbo išvien su Johnu Paxsonu ir apsupo Derricką Rose'ą, Joakimą Noah ir Luolą Dengą gilia ir produktyvia sudėtimi, kuri dvejus metus paeiliui iškovojo daugiausiai pergalių reguliariajame sezone. Niekas nežino, kur šis neprognozuojamas sezonas nuves. Bet KC Johnsonas spėja, kad jį Karnišovas užbaigs rankose laikydamas geriausio NBA vadovo prizą.
