Laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbta apie taikų Ukrainos-Rusijos krizės sureguliavimo planą. Leidinio duomenimis, Aukščiausios Rados deputatas Andrejus Artemenko per buvusį Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Fynną perdavė Jungtinėms Valstijoms planą, kuriame numatomas sankcijų Rusijai atšaukimas. Pagrinde šiame plane kalbama apie rusų karinių pajėgų išvedimą iš Donbaso ir visuotinio referendumo dėl Krymo „išnuomavimo“ Rusijai 50 arba 100 metų laikotarpiui Ukrainoje surengimą.
Straipsnyje figūruoja Donaldo Trumpo advokato Michaelo Coheno pavardė. Neva, būtent jis yra šios „taikos iniciatyvos“ tarpininkas. Interviu „The Washington Post“ Cohenas pripažino patį trumpo susitikimo su Artemenko faktą, tačiau kategoriškai neigė, kad iš jo gavo (o juo labiau – perdavė Trumpui) kokius nors dokumentus.
„Aš tiesiog patariau Artemenko rašyti į Baltuosius rūmus, adresu Vašingtonas, Pensilvanijos aveniu, 1600“, – nukirto Cohenas.
Negi ne puiku? Michaelas Flynnas neskaitė, Cohenas neperdavė. O Artemenko? Ar jis bent tą planą iš tiesų užrašė? Klausimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ukrainos deputatas Artemenko straipsnyje pateiktą informaciją patvirtino. Politikas tikina, kad tokia jo pozicija Krymo klausimu atitinka daugelio parlamento deputatų poziciją, įskaitant ir jo frakcijos narius. Tačiau, pasirodo, yra ne visai taip. Radikaliosios partijos lyderis Olegas Liaško, komentuodamas savo partijos deleguoto deputato iniciatyvą, pareiškė: „Išnuomoti Krymą okupantams iš Maskvos yra tas pats, kaip išnuomoti savo motiną keliaujančiam cirkui“.
Savo komentare „The New York Times“ Ukrainos konsulas Valerijus Čalyjus paaiškino, kad Artemenko „taikos planas“ išreiškia Maskvos poziciją. Konsulas taip pat patikino, kad joks deputatas neturi teisės Ukrainos vardu teikti jokių pasiūlymų užsienio vyriausybėms, įskaitant ir Jungtinių Valstijų vyriausybę. Čalyjus mano, kad Artemenko gali būti vienas iš „įvairaus plauko rusų agentų“, kurių užduotis yra Vašingtone populiarinti „Krymo atidavimo Rusijai planus“.
„Taikus Krymo atidavimo Rusijai nuomotis ir rinkimų okupuotame Donbase surengimo planas tampa vis aiškesnis ir ryškesnis“, – Artemenko pasiūlymą pakomentavo „Tautos fronto“ partijos atstovas parlamente Leonidas Emecas. O Dnepro meras Borisas Filatovas – vienas iš Igorio Kolomoiskio partijos UKROP lyderis, pateikė alternatyvų pasiūlymą: „Pagal tokią tautos išrinktojo logiką, siūlau išmesti jį iš jo buto, o tada išnuomoti butą šimtui metų tiems nusikaltėliams, kurie tenai įsikūrė.“
Petro Porošenkos bloko politikas, deputatas, Medžliso pirmininkas Refatas Čiubarovas žurnalistams sakė, kad Artemenko pasiūlyme įžvelgia valstybės išdavystės požymius.
„Tai tiesiog pasibjaurėtina... Dar iki vakar dienos aš nežinojau, kas per vienas yra tas Artemenko, kol spaudoje nepasirodė jo niekšiškas ir ciniškas planas“, – komentavo Čiubarovas.
Griežti Krymo totorių lyderio žodžiai neturėtų stebinti, turint galvoje visas siaubingas represijas, kurias prieš totorius Kryme vykdo okupacinė valdžia. Vos kelios dienos po „taikos plano“ pasirodymo, kratos Kamenko kaimelio Kryme metu buvo areštuota 10 Krymo totorių. Represijos tęsiasi štai jau trečius metus.
Kaip pusiasalio nuoma dera su tuo, kas dabar vyksta Kryme? Čia ką, Donaldui Trumpui yra teikiamas siūlymas legalizuoti Krymo totorių tautos nuomą? Čia kas, pasityčiojimas? Andrejus Artemenko buvo išbrauktas iš Radikaliosios partijos frakcijos gretų. Dar daugiau, jo bendrapartiečiai pareikalavo jo atsisakyti ir parlamentaro mandato. Generalinė Ukrainos prokuratūra pradėjo ikiteisminį baudžiamąjį parlamentaro poelgio tyrimą.
Sąmyšio banga, kilusi Ukrainoje dėl siūlymo išnuomoti Krymą Rusijai, yra savaime suprantama ir visiškai natūrali. Tačiau ir pačioje Rusijoje toks „taikaus sureguliavimo“ variantas buvo atmestas. „Man sunku ką nors komentuoti, nes pačiam iš savęs ko nors nuomotis yra neįmanoma“, – pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tad kas čia iš tiesų nutiko?
Pirmiausia, ką reikia suprasti apie šį naujausią skandalą, yra tai, kad „taikos planas“ visuomenei tapo žinomas tik po to, kai apie tai parašė leidinys „The New York Times“, kuris atliko žurnalistinį tyrimą, kilus įtarimams dėl galimo bendradarbiavimo tarp Donaldui Trumpui artimų asmenų ir rusų specialiųjų tarnybų.
Visai neseniai „The Wall Street Journal“ išspausdino didelį atgarsį sukėlusį kito ukrainiečio – milijardieriaus Viktoro Pinčiuko – straipsnį, kuriame taip pat buvo kalbama apie būtinybę nustoti kalbėti apie Krymo grąžinimą Ukrainai ir jo tikėtis. Šis straipsnis taip pat sukėlė kritikos audrą.
Tačiau skirtingai nuo straipsnio, atskleidžiančio asmeninę Ukrainos oligarcho poziciją, Artemenko plano detalės į dienos šviesą iškilo ne tie dėl jo viešų asmeninių pasisakymu šiuo klausimu, bet dėl atlikto žurnalistinio tyrimo, kurio metu buvo atskleista ir jo pavardė. Jei ne amerikiečių žurnalistai, mes vargu ar būtume ką nors sužinoję apie planus taikiai sureguliuoti karą Ukrainoje, kuriuos pateikė niekam nežinomas ukrainiečių parlamentaras.
Artemenko Ukrainos politikoje niekada nevaidino pagrindinio vaidmens. Jo biografijoje figūruoja tiek darbas neapkenčiamam ukrainiečių oligarchui Igoriui Bakajui, pabėgusiam į Maskvą, tiek dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų išgrobsčius 4 milijonus dolerių. Euromaidano metu Artemenko dalyvavo protestuose prieš Viktorą Janukovyčių. 2014 metų pavasarį jis pateko į partijos „Dešinysis sektorius“ vadovybę. Vėliau prisijungė prie Olego Liaško ir jo politiškai proteguojamas buvo išrinktas į Aukščiausiąją Radą. Artemenko tėra tik pėstininkas, priklausomas nuo kitų valios. Galima daryti prielaidą, kad pradedantysis parlamentaras nusprendė sau suteikti daugiau politinio svorio – ir padaryti tai imantis užsienio politikos. Tik štai jo „taikos susitarimo“ punktai vienas prie vieno atkartoja Rusijos pasiūlymus konstruktyviam dialogui su JAV.
Artemenko siūlo atsisakyti Normandijos formato ir surengti tiesiogines derybas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos dėl Ukrainos likimo – kuri, kažkodėl, tuo klausimu turi likti nuošalyje. Kaip tik to Putino administracija ir siekia: panaikinti Minsko susitarimus, atšaukti sankcijas ir su Baltaisiais rūmais pradėti naujas pasaulio dalybas. Kremlius nė nesirengia keisti Donbasą į Krymą. Jam būtina, kad prasidėtų derybos tarp Putino ir Donaldo Trumpo dėl įtakos sferų. Tik štai mažytė problemėlė – Rusija visiškai neturi ko pasiūlyti Amerikos prezidentui. O štai tokių derybų suorganizavimui planuojama panaudoti Ukraina. Putinas naujai išrinktam Amerikos prezidentui nieko nesiūlo. Tačiau jis daro viską, kad būtent pats Donaldas Trumpas „ukrainiečių darbininkų prašymu“ kreiptųsi į jį su pasiūlymais, sukurtais Kremliuje. Mes matome atsiskleidžiančią specialiąją operaciją, kurioje už ambicingo „kvailelio“ figūros slepiasi labai rimti žmonės.
Viename iš interviu Artemenko papasakojo, kad jo planas sulaukė vieno „Vladimirui Putinui artimo asmens“ pritarimo. Jis žiniasklaidai taip pat išpliurpė, kad prie plano neva yra pridėtas kažkoks kompromatas prieš prezidentą Porošenką, kuris turi padėti pastūmėti Ukrainos lyderį taikaus sureguliavimo linkme. Artemenko tvirtina, kad kompromatą jam surinkto padėjo buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Nalivaičenko atsisakė komentuoti Artemenko pareiškimą.
Šiandien kalba eina ne tik apie pačių pasiūlymų, išdėstytų atsitiktinai aptiktame dokumente su ukrainiečių deputato parašu, turinį, bet ir apie viešą prisipažinimą, kad siekiant daryti poveikį šalies prezidentui, buvo surinkti ir suinteresuotai pusei perduoti tam tikri dokumentai. Mes kalbame apie tai, kad kažkokie abejotini ukrainiečiai politikai pabandė į Ukrainos valstybės vadovo šantažą įtraukti Jungtinių Valstijų prezidentą. Ir visa tai tik tam, kad priverstų suverenią Ukrainos valstybę legalizuoti rusų okupaciją ir nusikalstamą jos teritorijos aneksiją. Faktiškai kalba eina apie nusikaltimą, kurio bendrininku buvo planuota paversti patį laisvojo pasaulio lyderį.
„Aš tikiu, kad tikri Ukrainos patriotai įsigilins ir įsiklausys į šį planą“, – sakė Artemenko viename iš interviu. Čia su juo sunku nesutikti. Į šį planą būtina įsigilinti ir suvokti, kaip negalima jokiu būdu elgtis. Tam, kad galėtume kalbėti apie rusų pėdsaką šioje istorijoje, mums net nereikalingi Andrejaus Artemenko ir rusų specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo įrodymai. Jo pateikti pasiūlymai prieštarauja Ukrainos konstitucijai, tarptautinei teisei ir apskritai moralės principams. Juose yra raginimas nusikalsti. O vienais nusikaltimais pridenginėti kitus yra mėgstamiausia Kremliaus taktika, kurią pastaruosius trejus metus su siaubu ir pasibjaurėjimu stebi pasaulis.
Bet koks Krymą liečiantis pasiūlymas, kuriame Krymo totorių tautos interesai atsiduria už paraščių – tai akivaizdus Kremliaus planas. O kaip jis konkrečiu atveju yra vadinamas – Artemenko planu, Pinčiuko planu ar dar kaip nors – didelės reikšmės neturi.
Larisa Vološina,
Kijevas, Ukraina
