Karo žaidimai nėra tikri žaidimai ir tai paaiškina kodėl tiek daug amerikiečių nerimauja dėl didėjančios įtampos su Šiaurės Korėja. Tačiau pati slapčiausia pasaulio autoritarinė valstija užsiima ir tikrais žaidimais bei sportu, tik šiek tiek kitaip nei visas likęs pasaulis. Ar tai Šiaurės Korėjos futbolo rinktinės trenerio ištrėmimas į darbo stovyklą, ar laikraščių antraštės, kuriose skelbiama, jog patį pirmą kartą žaisdamas golfą Kim Jong Ilas sugebėjo penkis kartus įmušti kamuoliuką pirmu smūgiu, Šiaurės Korėja visada naudoja sportą režimo galios stiprinimui.
Kartais tai būna juokinga, kartais tai kelia šiurpą, tačiau su sportu susiję reikalai Šiaurės Korėjoje visada būna keisti.
Prieš keletą metų internete pasirodė parodija. Joje buvo teigiama, jog Šiaurės Korėjos vyriausybė įtikino šalies gyventojus, kad autoritarinės valstybės futbolo rinktinė laimėjo 2014 Pasaulio Taurės čempionatą. Iš tiesų komanda netgi nepateko į turnyrą. Šis vaizdo įrašas galėtų būti apibūdintas kaip netikros naujienos apie netikras naujienas šalyje, kuri dažnai skleidžia netikras naujienas. Tačiau kad ir koks absurdiškas buvo šis vaizdo įrašas, jame buvo ir tiesos. Šiaurės Korėjos režimo ir tiesos santykiai nėra vieni geriausių, o šalies sportas ne kartą peržengė realybės ir fantazijos ribą.
Baigiant juokus – Šiaurės Korėjos atletai privalo būti ypatingai geri. Režimo atletai dalyvauja daugelyje tarptautinių sporto renginių. Atvykę į juos sportininkai retai kalba, o renginiui pasibaigus apie juos daugiau nieko nebeišgirstame. Buvęs Ilgaamžiškumo instituto darbuotojas Kim Hyeong-soo pabėgęs iš šalies žurnalistams pripažino, jog rezultatų nepasiekę sportininkai Šiaurės Korėjoje yra griežtai baudžiami.
„Jeigu jie iškovoja aukso medalį tai gauna kažką gero – galbūt automobilį, butą Pchenjane ar papildomų ryžių. Tačiau nepasiekę rezultatų sportininkai ir jų treneris yra keletui mėnesių siunčiami į darbo stovyklas,“ – kalbėjo Kim Hyeong-soo.
Abi Korėjos (Šiaurės ir Pietų) yra atskirtos politiškai, fiziškai (siena ir demilitarizuota zona) ir ideologiškai, tačiau šalių moterų ledo ritulio rinktinės susitiko šį mėnesį vykusiose kvalifikacinėse pasaulio turnyro rungtynėse. Pietų Korėja laimėjo rezultatu 3-0. Abejų komandų žaidėjos pozavo bendrai nuotraukai, tačiau daugiau nebendravo.
Dėl politinių komplikacijų šios šalys sporte susitinka labai retai. Kad negalėtų žaisti viena su kita bent iki pusfinalio, 2010 metų futbolo Pasaulio Taurės čempionate buvo suorganizuotos lygiosios, tačiau jų neprireikė. Šiaurės Korėja pralaimėjo Brazilijai rezultatu 2-1, Portugalijai – 7-0 ir Dramblio Kaulo Kranto rinktinei – 3-0 ir iškrito iš čempionato.
Pietų Afrikoje vykusiame turnyre Šiaurės Korėją palaikė paslaptinga sirgalių grupė. Paaiškėjo, kad ši „savanorių sirgalių armija“ buvo sudaryta iš Kinijos gyventojų, kurie bilietus įsigijo per Kinijos sporto viešųjų ryšių agentūrą, bendradarbiaujančią su Šiaurės Korėjos sporto ministerija.
Rinktinė tris kartus pralaimėjo nepaisant Kim Jong Ilo taktinių įsikišimų. Rinktinės treneris Kim Jong Hunas, kuris, kaip teigiama, vėliau buvo ištremtas į darbo stovyklą, teigė, jog Didysis Lyderis, Tautos Tėvas ir Komunistų Ateities Saulė bendravo su juo „nematomu telefonu“ – išradimu, kuris netgi „Apple“ genijams dar labai, labai toli. Pietų Korėjos žiniasklaida teigė, jog režimo rinktinės nariai sugrįžę namo buvo ilgai ir griežtai tardomi.
2011 metų Moterų Pasaulio Taurės čempionate dalyvavusiai Šiaurės Korėjos rinktinei taip pat nesisekė. Komanda ne tik pralaimėjo Jungtinėms Valstijoms rezultatu 2-0, bet ir neiškovojo nei vienos pergalės. Kai paaiškėjo, jog penkios rinktinės narės vartojo steroidus, režimas tikino, kad kelios žaidėjos buvo nutrenktos žaibo, todėl buvo gydomos tradiciniais elnių muskuso vaistais.
Visiškai aišku, kodėl Kim Jong Unas iš savo šalies atleto tikisi nerealių rezultatų. Vis dėl to jį užaugino visomis prasmėmis tobulas atletas Kim Jong Ilas. Daugelis vyresnįjį Kimą prisimena kaip despotą, kuris Vakarus gąsdino atominiais ginklais, pagilino šalies izoliaciją ir lėbavo prabangiuose rūmuose, kol kiti jo tautiečiai mirė iš bado. Tačiau Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, dabartinio lyderio tėvas buvo pritrenkiantis atletas. Pirmą kartą apsilankęs Pchenjano golfo aikštyne 18 duobučių partiją sužaidė 38 smūgiais ir net penkis kartus į duobutę pataikė pirmu smūgiu. Greitai po to Šlovingasis Generolas išbandė boulingą. Pirmo žaidimo metu jis pelnė tobulą 300 taškų rezultatą.
Galbūt visa tai iš tiesų įvyko, o galbūt, kaip dažniausiai ir būna, visos šios istorijos yra melas. Po neseniai vykusio karinio parado Pchenjane buvo spekuliuojama, jog ir rodyto karinio arsenalo pajėgumas nėra toks didis kaip buvo bandoma įtikinti. Tačiau karo žaidimai nėra tik žaidimai. Apie šiuos klausimus reikia kalbėti rimtai.
